branduolio modeliai
bránduolio mòdeliai, atomo branduolio sandaros schemos, nusakančios branduolių savybes. Branduolys yra sudėtinga kvantinė sistema, susidedanti iš daugelio stipriai sąveikaujančių dalelių – nukleonų. Remiantis pirminiais dalelių sąveikos principais nagrinėjami tik paprasčiausi branduoliai – deuteronas 2H, tritis 3H, 3He. Branduoliai, susidedantys iš didesnio skaičiaus nukleonų, tiriami naudojantis branduolio modeliais. Skiriamos 3 pagrindinės branduolio modelių rūšys: viendaleliai, kolektyviniai ir apibendrintieji. Viendaleliai branduolio modeliai nagrinėja pavienio nukleono judėjimą kitų nukleonų sukurtame lauke. Viendalelis yra sluoksninis branduolio modelis: tariama, kad kiekvienas branduolio nukleonas, panašiai kaip elektronas atome, yra tam tikros kvantinės būsenos; branduolio savybės periodiškos A ir Z (A – masės skaičius, Z – atominis skaičius) atžvilgiu; periodiškumą lemia Paulio principas, pagal kurį viename branduolyje negali būti tos pačios kvantinės būsenos nukleonų. Kolektyviniai yra lašelinis (nagrinėjantis branduolį kaip nesuspaudžiamą skysčio lašą), virpesiniai (vibraciniai) ir sukamieji (rotaciniai) branduolio modeliai. Virpesiniai branduolio modeliai nagrinėja kvantinio lašo sužadinimus, pasireiškiančius jo formos kitimu, sukamieji branduolio modeliai – nesferinės (elipsoido) formos branduolių sužadinimus, pasireiškiančius branduolio sukimusi. Apibendrintieji branduolio modeliai jungia viendalelius ir kolektyvinius modelius. Jų esmė – kolektyvinė centrinė branduolio dalis (šerdis) ir išorinė sluoksninė dalis su keliais nukleonais. Šie branduolio modeliai nusako svarbiausias daugumos branduolių sužadintųjų būsenų charakteristikas, tačiau jų nepakanka visoms sužadintų ir nesužadintų branduolių savybėms paaiškinti. Supertakios branduolinės medžiagos modelis nagrinėja nukleonų porų, panašių į superlaidininkų elektronų poras, judėjimą. Fizikinė tokių porų susidarymo priežastis – trauka tarp dalelių, judančių savomis orbitomis. Supertakios branduolinės medžiagos modelis patenkinamai aiškina branduolio inercijos momentų dydžius ir jų priklausomybę nuo branduolio nesferiškumą nusakančių parametrų. Kai kurių lengvųjų branduolių savybės nusakomos kekiniu branduolio modeliu, nagrinėjančiu branduolyje susidarančias nukleonų grupes (pvz., α daleles).
2489