branduolỹs, eukariotinių ląstelių svarbiausia dalis. Dydis nuo 1 µm (kai kurių protistų) iki 1 mm (kai kurių varliagyvių ir žuvų ikrų); forma sferiška, elipsiška, kartais netaisyklinga. Kiekvienos ląstelės branduolyje sukaupta genetinė informacija, nors funkcionuoja tik nedidelė jos dalis.
Branduolyje vyksta deoksiribonukleorūgščių (DNR), visų tipų ribonukleorūgščių (RNR) sintezė, DNR ir RNR modifikacija, RNR brendimas, reguliuojama genų veikla. Daugelis ląstelių turi vieną branduolį, bet būna dvibranduolių ir daugiabranduolių ląstelių, pvz., skersaruožių raumenų. Blakstienotieji protistais turi dviejų tipų branduolį – makrobranduolį (atlieka medžiagų apykaitos funkciją) ir mikrobranduolį (atlieka dauginimosi funkciją). Diferencijuotos žinduolių raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) ir augalų rėtinių indų ląstelės branduolio neturi. Branduolį gaubia apvalkalas, sudarytas iš dviejų bilipidinių membranų. Apvalkalas turi poras, kurias supa iš baltymų sudaryti porų kompleksai. Porų pakraščiuose išorinė branduolio membrana pereina į vidinę. Pro poras į branduolį patenka įvairūs baltymai, nukleotidai, o iš jo į citoplazmą – ribosomų subvienetai, informacinė ribonukleorūgštis (mRNR), pernašos ribonukleorūgštis (tRNR). Nesidalijančiame branduolyje matoma nukleoplazma, branduolėlis ir chromatinas. Ląstelei dalijantis chromatinas kondensuojasi ir chromosomos tampa matomos šviesiniu mikroskopu. Branduolys dažniausiai dalijasi mitozės būdu. Prokariotinės ląstelės turi branduolio ekvivalentą – nukleoidą, kuris neturi membranos ir yra citoplazmoje.
ląstelės branduolio sandara: 1 – membrana, 2 – nukleoplazma, 3 – branduolėlis, 4 – chromatinas, 5 – branduolio apvalkalas, 6 – branduolio poros
nukleoidas