brángakmeniai, didžiausią komercinę vertę turintys gamtiniai mineralai; juvelyrinių akmenų grupė. Vertinami dėl savo grožio, retumo (paplitimo gamtoje, nebūdingų atspalvių) ir ilgaamžiškumo.
Brangakmeniams priklauso ypatingomis optinėmis ir fizikinėmis savybėmis (spalva, skaidrumas, blizgesys, kietumas) pasižymintys deimantų, rubinų, safyrų ir smaragdų kristalai. Natūraliai randami brangakmeniai vėliau būna apdirbami (šlifuojami, poliruojami). Spalva ir jos intensyvumas daugiausia priklauso nuo kristalų vidinės struktūros, priemaišų ir šalutinių cheminių elementų (chromoforų). Nors dažniausiai brangakmeniai pasižymi jiems būdingomis spalvomis (deimantas – bespalvis, rubinas – raudonas, safyras – mėlynas, smaragdas – žalias), pasitaiko išskirtinių atspalvių, kurie vertinami labiau: pvz., melsvi deimantai, didžiausią žalios spalvos intensyvumą turintys smaragdai. Kai kuriems brangakmeniams (pvz., rubinui) būdingas pleochroizmas – spalva arba jos intensyvumas keičiasi priklausomai nuo šviesos sklidimo krypties.
brangakmeniai (rubino kristalai)
žvaigždėtasis safyras
Geros kokybės brangakmeniai būna skaidrūs. Skaidrumui (šviesos spindulių pralaidumui) įtakos turi spalvos intensyvumas ir įvairūs intarpai bei defektai (pvz., vidiniai ar paviršiniai įskilimai), jie iš dalies lemia fizikines (ypač mechanines) mineralų savybes. Norint išgauti kuo didesnį brangakmenio optinį efektą atsižvelgiama į jo blizgesį (priklauso nuo šviesos lūžio rodiklio) ir spindesį (atspindys nuo kristalų vidinių skalumo plokštumų); jie dažnai nulemia mineralo apdirbimo būdo pasirinkimą. Kartais kai kurių mineralų (pvz., rutilo) smulkūs intarpai, atitinkamai poliruojant, suteikia retą asterizmo (būdingas vadinamiesiems žvaigždėtiesiems rubinams ar safyrams) efektą. Brangakmeniai išsiskiria kietumu (atsparumu mechaniniam poveikiui), kurį lemia kristalinės gardelės sandara; Mohso skalėje jie atitinka didžiausius santykinio kietumo vienetus: smaragdas – 8, safyras ir rubinas (korundo atmainos) – 9, deimantas – 10. Visi brangakmeniai yra trapūs.
Daugiausia brangakmenių randama pegmatituose (smaragdas, rubinas), sąnašynuose (rubinas, safyras, deimantas), kimberlituose (deimantas).
Brangakmeniai vertinami nuo senovės laikų. Savo veikaluose juos aprašė: al-Masudi Aukso plovyklos ir brangakmenių sąnašynai (947–48), al Biruni Rinktiniai duomenys apie brangakmenius, G. Agrikola Knyga apie fosilijų prigimtį (De natura fosilium libri 1546).