Braniewo (Branèvas), miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Elbingo; apskrities centras.
16 480 gyventojų (2021). Braniewo įsikūręs Varmijos lygumoje, prie Paserijos upės, netoli Aismarių ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sienos.
Odos, maisto (alaus, malimo), siuvimo pramonė, elektros mašinų gamyba. Turizmas. Zoologijos ir botanikos sodai.
Architektūra
Bažnyčios: gotikinė Šv. Kotrynos (14–15 a., sugriauta 1945, atstatyta 1979), Švč. Trejybės (16 a. pabaiga, perstatyta 17 a. pabaigoje; nuo 18 a. veikia kaip cerkvė), vėlyvojo baroko Šv. Kryžiaus (1747), vėlyvojo klasicizmo Šv. Antano (1833, architektas K. F. Schinkelis).
Gynybinės miesto sienos liekanos (14 a.), Šv. Roko kapinių koplyčia (1711), vėlyvojo baroko kolegijos pastatas (1771).
Istorija
Prūsų varmių pilį prie Paserijos žemupio apie 1250–51 užkariavo kryžiuočiai ir pastatytą savo pilį pavadino Braunsbergu (lietuviškai Brunsbergas). Prie jos kūrėsi miestas. 1243–78 čia rezidavo pirmasis Varmės vyskupas.
Per Didįjį prūsų sukilimą (1260–74) prūsai užėmė riterių sudegintą ir paliktą pilį bei miestą. 1279 Varmės vyskupas Henrikas pilį ir miestą atstatė. Braunsbergas tapo vyskupo rezidencija (iki 1288). Apie 1254 ir vėl 1284 gavo miesto teises. Vienintelis Varmės jūrų uostas, svarbus prekybos centras. Nuo 14 a. vidurio Hanzos miestas.
Po Trylikamečio karo su Vokiečių ordinu 1466 atiteko Lenkijai ir įėjo į Karališkąją Prūsiją.
Nuo 16 a. vidurio kontrreformacijos ir kultūros centras: 1564 čia įkurta pirmoji Lenkijoje jėzuitų kolegija, 1589–1773 veikė spaustuvė (jos palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus akademija).
1772 miestas atiteko Prūsijos karalystei, tapo didelės apskrities (kreizo) centru, 1945 – Lenkijai. Iki 1975 ir nuo 1999 apskrities centras.
Braunsberg; Brunsbergas
415