brántas (Cuscuta), vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos vienamečių žolių gentis. Žinoma apie 170 rūšių. Paplitęs abiejuose Žemės pusrutuliuose.
Karantininė piktžolė, neturi chlorofilo, parazituoja ant kitų augalų. Šaknis atstoja rizoidai, belapis. Stiebai siūliški, vijokliniai; jais apsivynioja apie augalą, prisitvirtina siurbtukais ir čiulpia jo sultis. Žiedai smulkūs, balti, rausvi, gelsvi, susitelkę į krūveles. Vaisius – dėžutė. Dauginasi sėklomis (kai kurių rūšių vienas augalas jų subrandina 3–4 tūkst.), stiebo gabalėliais.
Lietuvoje 6 rūšys. Dažnesnės rūšys: smulkusis, lininis ir paprastasis brantai. Smulkusis brantas (Cuscuta trifolii) parazituoja ant dobilų, rečiau ant kitų žolių, lininis brantas (Cuscuta epilinum) – ant linų, t. p. dobilų, bulvių ir kitų augalų, paprastasis brantas (Cuscuta europaea) – ant daugelio laukinių ir kultūrinių augalų, krūmų, jaunų medžių. Labai retas yra dirvinis brantas (Cuscuta campestris), parazituoja ant daugelio savaime augančių augalų. Brantas labai žalingas žemės ūkiui: mažina augalų derlių, nuo branto augalai net žūva. Pašaru, kuriame daug branto alkaloidų, gali apsinuodyti gyvuliai. Branto naikinimo priemonės: sėjamos tik gerai išvalytos sėklos, laikomasi sėjomainos, dirva giliai ariama; branto židiniai naikinami kontaktiniais herbicidais.
dirvinis brantas
žydintis smulkusis brantas (ant dobilo stiebo)
2221