Braşov (Brašòvas), miestas Rumunijos viduryje, Pietų Karpatų šiaurės rytinėje papėdėje; apskrities centras.
246 200 gyventojų (2021). Antrasis (po Bukarešto) Rumunijos pramonės centras. Staklių, guolių, generatorių, naftos pramonės mašinų ir įrenginių, traktorių, sunkvežimių, sraigtasparnių gamyba. Naftos perdirbimas, chemijos, tekstilės (daugiausia vilnos), cemento, poligrafijos, siuvimo, odos, avalynės, maisto pramonė. Universitetas (įkurtas 1971), aukštosios politechnikos, pedagoginės mokyklos. Turizmas. Į pietus nuo Braşovo yra Poiana Braşovo kurortas ir žiemos sporto centras.
Architektūra
Protestantų bažnyčia Braşove (vadinamoji Juodoji; 1477, perstatyta 1715)
Išliko 13–15 a. bažnyčių: Šv. Baltramiejaus (1260, perstatyta 15 a.), Šv. Mikalojaus (1392, perstatyta 1751), gotikinė protestantų, vadinamoji Juodoji (1477, interjeras 1689, perstatyta 1715), rotušė (pradėta 13 a., išplėsta 1440, perstatyta 16–18 a., dabar Dailės muziejus), laikrodžio bokštas (58 m aukščio, 1528, restauruotas 1910). 20 a. pabaigoje pastatyta modernių visuomeninių pastatų (teatras, filharmonija, stotis), naujų gyvenamųjų rajonų.
Istorija
1211 įkurtas kaip Vokiečių ordino, tuo metu pakviesto į Vengriją, pilis. Pirmą kartą paminėtas 1251. 13 a. antroje pusėje kolonizuotas saksų, kurie vadino miestą Kronstadtu, tapo svarbiu prekybos ir amatų centru. Nuo 1541 priklausė Transilvanijos kunigaikštystei. 16 a. reformacijos ir kultūros centras (1535 įkurta spaustuvė, 1559 pirmoji rumunų mokykla). 1688 užimtas Austrijos, nuo 1867 priklausė Vengrijai. 19 a. pabaigoje tapo pramonės centru. Pagal 1920 Trianono taiką atiteko Rumunijai. 1950–60 vadintas Oraşul Stalinu.
-Brasov
2271