Brastos Biblija

Brastõs Bblija, Radvil Bblija, 1563 Lietuvos Brastoje išspausdintas Biblijos vertimas į lenkų kalbą. Didžiausios apimties ir vienas įspūdingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 16 a. spaudos paminklų.

Vertimą, kuriuo rūpinosi Radvilos, ypač Mikalojus Radvila Juodasis, kelerius metus rengė kelių protestantiškų konfesijų keliolika teologų, literatų, redaktorių ir jų patarėjų: Grigalius Paulius Bžezinietis (Grzegorz Pawełz Brzezin), J. Łaskis – vertimo iniciatorius, J. Lubelczykas, G. Orszakas, G. Schomannas, J. Thenaud’as, A. Trzecieskis jaunesnysis ir kiti. Naudotasi originalo tekstais ir vertimais į Europos kalbas (daugiausia prancūziškais J. Lefevre d’Etaples ir kitais vertimais). Atrodo, buvo naudotasi ir S. Rapolionio pradėtu vertimu į lenkų kalbą. Brastos Biblijos tekstui būdinga sklandi kalba ir stilius; už ligtolinius tikslesnis vertimas. Išspausdinta Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigtoje spaustuvėje (spausdino, manoma, K. Bazilikas). Leidinys dedikuotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui.

Brastos Biblija

Pagal Senojo Testamento antraštinio lapo raižinio (Erhardo Altdorferio, 1480–1561, raižinio kopija) skirtumus ir kitus dalykus skiriami 2 spaudos variantai. Išspausdinta gana dideliu tiražu. Dalį neišplatintų Brastos Biblijos egzempliorių nupirko ir viešai degino į katalikybę sugrįžęs Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis; pasaulio bibliotekose žinoma apie 90 Brastos Biblijos egzempliorių (Lietuvoje daugiau kaip 10). Naujasis Testamentas ar jo dalys buvo keletą kartų perredaguotos ir perleistos.

Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios bendruomenėse Brastos Biblija branginta kaip relikvija ir konfesinės tapatybės ženklas.

2452