Brastõs-Kòbrino ekonòmija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinė žemės valda, kurios pajamos priklausė Lenkijos karaliui kaip atlyginimas už Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas.
1589 buvo sudarytos Brastos ir Kobrino ekonomijos, 18 a. pradžioje sujungtos. Brastos ekonomija 1601–49 už apie 20 000 auksinų buvo nuomojama Jurgiui Chodkevičiui, Leonui Sapiegai, Steponui Pacui, Samueliui Oginskiui; 17 a. viduryje ji nuomota už 50 000–55 000 auksinų, Kobrino ekonomija – už 31 000 auksinų. Iki 1655–60 karo Brastos–Kobrino ekonomijoje buvo apie 11 700 dūmų, per karą apie 53 % jų sunaikinta. Po 17 a. vidurio karų, bado ir maro pakrikus ūkiui ekonomijoje buvo panaikinti palivarkai ir lažas; 1765 A. Tyzenhauzas vėl juos atkūrė. 1783 duomenimis, ekonomija buvo suskirstyta į 5 gubernijas (Kobrino, Lamazų, Mileičycų, Pružanų ir Rūdos), kurios turėjo 45 raktus, 17 palivarkų, 8 miestus ir 223 kaimus. Ekonomijoje gyveno apie 47 000 žmonių; jai priklausė 5744 valakai žemės, kurią dirbo 8377 valstiečiai činšininkai.
Panaikinta Rusijai užgrobus Lietuvą (1795).
-Brastos ekonomija; -Kobrino ekonomija
1777
2808