Brastõs vaivadijà, Brèsto vaivadijà, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis vienetas 1566–1795. Centras Brasta (dabar Brestas).
Sudaryta iš Trakų vaivadijos pietvakarinės dalies ir Turovo-Pinsko srities. Didžiausi miestai: Brasta, Turovas, Bielskas, Lietuvos Kamenecas, Pinskas. Dvi apskritys (pavietai): Brastos ir Pinsko. Plotas 37 140 km2.
Iki 17 a. vidurio karo su Ukrainos kazokais ir Rusija turėjo 63 717 dūmų, apie 508 000 gyventojų. Po šio niokojančio karo ir Rusijos okupacijos liko tik 36 800 dūmų. Pagal dūmų surašymą 1667 vyravo bajorų žemėvalda, jiems priklausė 24 400 dūmų (66,3 %), 4800 (13,1%) – seniūnijoms, 4700 (12,8 %) – ekonomijoms, daugiausia Brastos-Kobrino ekonomijai, 1300 (3,5 %) – valdovo magdeburginiams miestams ir 1500 (4,1 %) – Bažnyčiai.
Brastos vaivadijos vyriausiasis pareigūnas ir bajorų pašauktinės kariuomenės vadas buvo vaivada.
Žymesni vaivados: Jurgis ir Jonas Eustachijus Tiškevičiai, Gabrielius Hornostajus, M. Sapiega, K. L. K. Sapiega, A. L. Radvila, Andrius Masalskis, Maximilianas Brzozowskis, Jokūbas Kuncevičius, Adomas Tadas Chodkevičius.
2808