Braunschweig (Bráunšveigas), Vokietijos istorinė sritis.
1235–1918 kunigaikštystė, įkurta imperatoriaus Frydricho II ir palikta (kaip vienintelė buvusio domeno žemė) Velfų dinastijos atstovo Henriko III Liūto vaikaičiui Otonui. 13 a. buvo padalytas, vėliau daug kartų perdalytas tarp Velfų giminės šakų. 17 a. tarp jų per giminystę su Anglijos karališkąja šeima iškilo Hanoveriai.
Susiskaldęs Braunschweigas neturėjo didelės reikšmės Vokietijos politikai. 1807–14 užimtas prancūzų, Napoleono I potvarkiu įėjo į Vestfalijos karalystę. Nuo 1866 buvo Šiaurės Vokietijos konfederacijos, nuo 1871 Vokietijos imperijos dalis. Po bevaikio kunigaikščio Vilhelmo mirties (valdė 1831–84) Braunschweigą valdė 1879 landtago paskirtos regentų tarybos renkami regentai. 1918 jis tapo respublika; nuo 1919 – Vokietijos žemė. 1946 įtrauktas (išskyrus nedideles SSRS okupacinei zonai atitekusias dalis) į Vakarų Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės sudėtį.