Braunschweig (Bráunšveigas), miestas Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, apie 60 km į pietryčius nuo Hannoverio; apygardos centras.
Braunschweig
248 800 gyventojų (2021). Įsikūręs prie Okerio upės, netoli Vidurio Vokietijos kanalo. Upių uostas. Pro Braunschweigą eina Hannoverio–Berlyno geležinkelis ir plentas. Oro uostas.
Transporto priemonių (autobusų, sunkvežimių), chemijos pramonės įrangos gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tiksliosios mechanikos, optikos, chemijos, poligrafijos, maisto (mėsos, alaus) pramonė. Pianinų fabrikas.
Universitetas (1745 įkurta kolegija), pedagogikos, vaizduojamojo meno aukštosios mokyklos. Fizikos ir technologijos, biologijos, žemės ir miškų ūkio, aeronautikos mokslinio tyrimo institutai. Hercogo Antono Ulricho muziejus (paveikslų galerija), Žemutinės Saksonijos žemės, gamtos istorijos, miesto muziejai. Teatras. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Senamiestyje – 16 a. renesansiniai fachverkiniai pastatai. Romaninė Šv. Blažiejaus katedra (1173–1226, perstatyta 15 a., 13 a. freskos; miesto įkūrėjo karaliaus Henriko Liūto ir jo žmonos Matildos antkapiai, apie 1250), Dankwarderode’ų pilis (1175–1203, po 1807 rekonstruota, dabar dailės muziejus). Romaninės bažnyčios (apie 1180–1220) 13–14 a. perstatytos gotikiniu stiliumi: Didžioji bazilika, Šv. Martyno, Šv. Kotrynos, Šv. Petro. Gotikinė rotušė (14–15 a.), renesansiniai pastatai (siuvėjų cechas, grūdų sandėlis, abu 1591), barokiniai Richmondų rūmai (1769), klasicistiniai gyvenamieji namai (Viewegų, 1804, architektas D. Gilly, Villa Salve hospes, 1808, architektas P. J. Krahe).
2271
Istorija
Nuo 9 a. prekyvietė, kuriai 12 a. Saksonijos kunigaikštis Henrikas Liūtas suteikė miesto teises. Nuo 13 a. vienas svarbiausių Hanzos sąjungos narių. Reformacijos laikotarpiu priklausė protestantiškajai Schmalkaldeno sąjungai. 1753–1830 Braunschweigo kunigaikščių rezidencija. Per II pasaulinį karą smarkiai bombarduotas.