brãzdas, kámbis (lot. cambium – apykaita), augalų antrinis meristeminis (gaminamasis) audinys. Dalijantis jo ląstelėms storėja magnolijainių ir pušūnų, rečiau – sumedėjusių lelijainių stiebas ir šaknis.
augalo šaknies brazdas (nuspalvintas žaliai)
Brazdą sudaro dvi plonasienių ląstelių rūšys. Vienos ląstelės pailgos, nusmailėjusiais galais. Jos sudaro tracheides, plaušus, rėtinius indus. Kitos ląstelės mažos, iš jų susidaro šerdies spindulių ląstelės. Stiebų ir šaknų brazdas vadinamas lateraline (šonine) meristema, dėl kurios jie ir storėja. Magnolijainių stiebo brazdas yra dvejopas: kūlelinis, arba fascikulinis, ir tarpkūlelinis, arba interfascikulinis. Kūlelinis brazdas išsivysto iš probrazdžio – indų kūlelių nediferencijuotų ląstelių, esančių tarp pirminės karnienos ir medienos. Besidalydamos į vidų brazdo ląstelės sudaro medieną, į išorę – karnieną. Tarpkūlelinis brazdas atsiranda dalijantis parenchiminėms ląstelėms, esančioms tarp indų kūlelių. Jis į abi puses gamina tik parenchimines ląsteles, kurios pailgina šerdies spindulius. Kūlelinis ir tarpkūlelinis brazdas sudaro cilindrą, o skersiniame pjūvyje – ištisinį žiedą. Lelijainių stiebe brazdo nėra nei indų kūleliuose, nei tarp jų. Augdamas stiebas storėja dėl to, kad didėja visų ląstelių tūris (pirminis storėjimas). Kai kurių sumedėjusių augalų (dracenos, jukos) stiebas storėja ir antriniu būdu, tačiau brazdas juose susidaro iš pirminės žievės vidinių sluoksnių.
807