Brazlijos architektūrà
16–18 amžius
Gerojo Jėzaus bažnyčia Congonhase (1757–77, architektas architektas F. de Lima, fasadas ir laiptai, architektas ir skulptorius Aleijadinho)
16 a. pirmoje pusėje Brazilijos kolonizatoriai portugalai pradėjo statyti pirmuosius įtvirtintus miestus (Olinda, Recife, Salvadoras). Iš pradžių jie kūrėsi stichiškai aplink ant aukščiausios kalvos pastatytą bažnyčią. 17 a. pabaigoje atsirado miestų planavimo pradmenų. Miestuose išliko 17 a. antros pusės gyvenamųjų namų, turinčių arabų architektūros bruožų; jie paprastų, griežtų formų, su balkonais, kartais su medinėmis grotomis, su barokiniais frontonais virš stačiakampiais padalytų ir drožiniais arba rustais papuoštų durų. Tinkuotos sienos iš išorės dažytos šviesiais tonais, iš vidaus apdailintos medžiu arba dekoratyviniais kokliais – azulechu. Turtingesni miestiečiai statėsi 2–3 aukštų namus (sobrado) su fasadu į gatvę. Kaime buvo kuriamos įtvirtintos sodybos (casa grande) iš didelio gyvenamojo namo, prie jo prigludusios koplyčios, atokiau stovinčių ūkinių pastatų ir vergų namų; visus pastatus juosė aukšta siena. Ilgainiui casa grande neteko gynybinio pobūdžio. 16–17 a. jėzuitų ir pranciškonų statytos bažnyčios daugiausia bazilikinės.
18–19 amžius
18 a. ekonominis pakilimas skatino miestų plėtrą. Sostinė iš Salvadoro perkelta į Rio de Žaneirą. To laikotarpio Brazilijos architektūrai didelę įtaką darė portugalų vėlyvasis barokas. Barokinės bažnyčios sudėtingo plano, dažniausiai dvibokštės, griežtų formų fasadais, su ryškių spalvotų elementų dekoru ir itin gausiai puoštais interjerais. Kalnų regionų architektūroje ryškesnis rokoko stilius. Dinamiškos kompozicijos, plastiškų architektūrinių formų, juvelyriško dekoro bažnyčių pastatyta pagal žymiausio 18 a. Brazilijos architekto ir skulptoriaus Aleijadinho projektus (Šv. Pranciškaus Asyžiečio Ouro Prêto, 1766–94, Šv. Pranciškaus São João del Rei, 1774–1804).
Operos teatro rūmai Manause (1896, architektas C. Sacardimas)
Iždo rūmai Guanabaros įlankos saloje Rio de Žaneire (1889, architektas A. del Vecchio)
18 a. pabaigoje Brazilijos architektūroje (Taikos teatras Beléme) pradėjo reikštis, o 19 a. išplito klasicizmas; jam turėjo įtakos prancūzų architektūra (architektas A. H. V. Grandjeanas de Montigny, 1776–1850). Sparčiai plėtėsi miestai. Gyvenamieji namai ir toliau buvo statomi pagal senąsias tradicijas, bet 19 a. pabaigoje vis labiau įsitvirtino eklektika, vėliau ir modernas.
20 amžius
20 a. susiklostė Brazilijos architektūros mokykla. Jos savitumą lėmė kolonijinio laikotarpio architektūros, nacionalinių tradicijų, moderniosios architektūros ir naujų medžiagų bei techninių galimybių derinys. Statiniams būdinga ekspresyvus plastiškumas, lenktos formos, laisvas, su aplinka susietas planas. Taikyti racionalaus planavimo, tipizacijos principai, naudota monolitinis gelžbetonis, aliuminis, įvairaus pavidalo skliautai, apsauginiai įrenginiai nuo saulės, ažūrinės ir stumdomosios sienos, balkonai ir lodžos, dekoratyvinės dangos. Modernios formos dažnai derintos su liaudies architektūros elementais.
Kongreso rūmai Brazilijoje (1960, architektas O. Niemeyeris)
Rekonstruoti senieji miestai (San Paulas, Rio de Žaneiras), pastatyta naujų (Brazilija, pradėta statyti 1957, architektai L. Costa, O. Niemeyeris ir kiti). Raiškių pastatų suprojektavo O. Niemeyeris (sporto ir pramogų kompleksas Pampulhos rajone Belo Horizontėje, 1943, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2016; viešbutis National Rio de Žaneire, 1970), L. Costa (Švietimo ministerijos rūmai Rio de Žaneire, 1943, su O. Niemeyeriu, C. A. Leão), A. E. Reidy (1909–64; pastatų ansamblis Rio de Žaneire, 1950–52), R. Levi, parkų – R. Burle Marxas.
viešbutis Unique San Paule (2014, architektas R. Ohtake)
Pasaulio paveldo vertybės
17–18 a. jėzuitų statinių liekanos São Miguelyje (dalis yra Argentinoje; nuo 1983), Ouro Prêto (nuo 1980), Olindos (nuo 1982), Salvadoro (nuo 1985), São Luíso (nuo 1997), Diamantinos (nuo 1999), Goiáso (nuo 2001) istoriniai centrai, Gerojo Jėzaus bažnyčia Congonhase (nuo 1985), Brazilijos miestas (nuo 1987), Šv. Pranciškaus aikštė São Cristóvão (Sergipės valstija; nuo 2010), Rio de Žaneiro kraštovaizdis (nuo 2012), sporto ir pramogų kompleksas Belo Horizontėje (nuo 2016), R. Burle Marxo sodybos prie Rio de Žaneiro sodas (nuo 2021).
149
Brazilijos kultūra
Brazilijos konstitucinė santvarka
Brazilijos partijos ir profsąjungos
Brazilijos ginkluotosios pajėgos