Brazlijos lietùviai
Lietuviai Brazilijoje iki II pasaulinio karo
Lietuvių imigracijos 50 metų sukakties ženklas (1976)
Pirmieji imigrantai iš Lietuvos Brazilijoje kūrėsi 19 a. 7 dešimtmetyje (tarp jų karo inžinierius R. A. Chodasevičius, kunigas Juozas Juškevičius). 1888–90 į Braziliją atvyko dar keli tūkstančiai lietuvių šeimų. Dauguma jų įsikūrė Rio Grande do Sulio ir San Paulo valstijų ūkiuose ir miesteliuose. Iki 1926 Brazilijoje užregistruoti 8146 imigrantai iš Lietuvos. K. Uckus San Paule (San Paulo lietuviai) buvo įsteigęs pirmąją lietuvišką spaustuvę Birutė. 1926 kilo antroji, masiškiausia, lietuvių imigracijos banga. Ją skatino nemokamos kelionės ir galimybė pigiai įsigyti žemės. 1926–30 į Braziliją atvyko apie 40 000 lietuvių. Jie dirbo kavos ir medvilnės plantacijose, ryžių ir cukranendrių ūkiuose, miško darbus. Ilgainiui lietuviai pradėjo telktis miestuose, dirbti pramonės, prekybos įmonėse, verstis amatais.
Brazilijo lietuvių kultūrinis ir visuomenės gyvenimas pagyvėjo atvykus lietuviams kunigams ir įsteigus Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas (1929). 1927 išleistas pirmasis žinomas lietuviškas laikraštis Brazilijos lietuvis (1927 veikė spaustuvė; 1928–29 ėjo Pietų Amerikos lietuvio pavadinimu). 1928 kunigo J. Valaičio iniciatyva Vila Zelinoje (San Paulas) įkurta Šv. Juozapo lietuviška parapija (1936 pastatyta bažnyčia) ir Brazilijos lietuvių Romos katalikų šv. Juozapo bendruomenė. 1929–34 ėjo laikraštis Lietuvis Brazilijoje (vėliau Lietuvis). 1929 įkurta spaudos bendrovė Šviesa. 1929 išleistas pirmasis lietuviškas romanas (V. Kropo Raudonkrūtinis), 1939 – pirmoji poezijos knyga (Činčiko-Lietuvio Velniai rojuje). 1929 Moócoje (San Paulas) įsteigta pirmoji Pietų Amerikos lietuvių mokykla. Lietuviai komunistai leido Garsą (1928–30), Lietuvių aidą Brazilijoje (1930–41), Darbininkų žodį (1931–32), Mūsų žodį (1933–38), Darbą (1934). 1931 San Paule įkurta Brazilijos lietuvių sąjunga-Aliança. 1937–38 A. Bumblio spaustuvė Baltica San Paule leido kalendorius, 1947–57 savaitraštį Žinios. II pasaulinio karo išvakarėse Brazilijoje ėjo 3 lietuviški savaitraščiai, veikė 3 chorai, apie 10 organizacijų, 5 pradžios mokyklos (visas išlaikė Lietuvos vyriausybė).
Lietuviška veikla 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje
Po II pasaulinio karo į Braziliją atvyko apie 500 lietuvių (dauguma jų vėliau persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas). 1948 kunigo P. Ragažinsko iniciatyva pradėtas leisti tautinės minties savaitraštis Mūsų Lietuva, nuo 1978 jo leidykloje spausdinta Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika portugalų kalba ir siųsta Brazilijos periodiniams leidiniams, vyskupijoms, pavieniams asmenims. 6 dešimtmetyje veikė Lietuvių menininkų klubas (įkurtas 1950), 1952 surengęs pirmąją lietuvių dailės ir liaudies meno parodą, Tautos fondas, Brazilų–lietuvių kultūros draugija (leido žurnalą Gintaras). 1956 San Paule įsteigtas Brazilijos lietuvių demomratinės spaudos komitetas platina lietuvišką spaudą. Antruoju Brazilijos lietuvių centru tapo Rio de Žaneiras (Rio de Žaneiro lietuviai; 1976 čia gyveno apie 140 lietuvių šeimų). 1953 spaustuvę čia įsigijo V. Petronis, veikė sąjunga Dainava, 1957–64 lietuviai turėjo du sekmadieninius radijo pusvalandžius. Nuo 1955 veikė seserų pranciškiečių administruojama Šv. Mykolo Arkangelo lituanistinė mokykla.
1958 įkurta Brazilijos lietuvių bendruomenė. 1967 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Brazilijos sekcija ėmė leisti ELTA informacijas portugalų kalba. 1968 Moócoje (San Paulas) buvo įsteigta antroji lietuvių katalikų Šv. Kazimiero parapija, ją administravo tėvai jėzuitai, nuo 1977 tėvai saleziečiai. 1971 įkurtas Brazilijos lietuvių bendruomenės Literatūros būrelis, jo nariai vertė lietuvių autorių knygas į portugalų kalbą, Brazilijos rašytojų – į lietuvių kalbą; 1982 išleistas Būrelio narių kūrybos rinkinys Mūsų dešimtmetis. Brazilijoje išleista ir daugiau lietuvių prozos ir poezijos knygų (pvz., K. Jūros-Jūraičio Okeanida 1947, Tremtinio ašaros 1948, Diemedžio šakelė 1984, Peržengiau rubikoną 1986, P. Babicko Toli nuo tėvynės 1945, Eilėraščiai 1946, Svetimoj padangėj 1947, Brazilija 1951), Brazilijos lietuvių žinynas (parengė A. V. Saulaitis, 1973). 1976 įkurta Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga, Brazilijos lietuviai įsigijo sodybą Lituanika (Atibajoje, netoli San Paulo). Nuo 1978 San Paule veikė neakivaizdiniai lietuvių kalbos kursai (1985 turėjo apie 130 klausytojų).
Brazilijos lietuviai Vila Zelinoje (San Paulas) švenčia Vasario 16 (1994)
San Paulo rajone Vila Zelinoje yra Lietuvos aikštė, mišri lietuvių ir brazilų Šv. Juozapo parapija, bažnyčia. 21 a. pradžioje čia veikė Brazilijos lietuvių bendruomenės centras, Lietuvių katalikių moterų, Maldos apaštalavimo draugijos, sambūris Žilvitis (1950), tautinių šokių ansambliai Nemunas (1970, turi vaikų grupę Nemunėlis), Rambynas, skautų vietininkija Palanga, Lietuvos vyčių, ateitininkų draugovės (nuo 1950), futbolo klubas. Lietuviškas knygas leido Bendrijos ir Garnio leidyklos. Lituanikos sodyboje vyko dauguma Brazilijos lietuvių renginių: Vasario 16, tremties, Baltijos kelio minėjimai, jaunimo stovyklos. 2015 San Paule įsteigta lituanistinė mokykla Vilnis (2017 buvo 120 mokinių, dalis mokėsi nuotoliniu būdu). 2016 Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga surengė devynioliktąjį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo kongresą.
1951 Brazilijoje gyveno apie 45 000 lietuvių, 2000 – apie 150 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, 2010 (surašymo duomenimis) – 632 lietuviai.
688
Brazilijos konstitucinė santvarka
Brazilijos partijos ir profesinės sąjungos
Brazilijos ginkluotosios pajėgos