Brazilijos literatūra

Brazlijos literatūrà. Kuriama portugalų kalba. Pradėjo formuotis 16 a. kaip portugalų literatūros atšaka. 16–17 a. parašyta traktatų, kelionių aprašymų, istorinių kronikų (V. de Salvadoras, 1564–1636, F. A. Brandão, 1584–1637). Prie ankstyviausių brazilų literatūros paminklų priskiriama jėzuitų misionierių kūryba, J. de Anchietos religinė poezija portugalų, lotynų ir vietinėmis indėnų kalbomis, B. Teixeira Pinto (1545–1618) poema Prozopopėja (1601). Iki 18 a. vidurio Brazilijos poetai sekė portugalų baroko literatūra, ypač L. V. de Camõesu. Kultūrinis centras buvo tuometinė Brazilijos sostinė Bahia. Buvo paplitęs gongorizmas (G. de Matosas Guerra, M. Botelho de Oliveira, 1636–1711). 18 a. antroje pusėje kylant tautinei savimonei pradėjo formuotis nacionalinė literatūra. N. Marquesas Pereira (1652–1728) sukūrė pirmąjį brazilų romaną (1728). Didesniuose administraciniuose centruose (pvz., Minas Geraise) įkurta literatūrinių draugijų. Viena žymiausių – Minaso grupė, arba Miniečių mokykla. Jos svarbiausi atstovai – poetai T. A. Gonzaga, C. M. da Costa (1729–89), M. I. da Silva Alavarenga (1749–1814). Plito Šviečiamojo amžiaus idėjos, stiprėjo kovos dėl nepriklausomybės nuostatos. Literatūroje ryšku klasicizmo bruožai. Poetai švietėjai F. J. de Santa Rita Durão (1722?–84), J. B. da Gama (1741–95), klasicistai C. M. da Costa, T. A. Gonzaga epinėse poemose ir pastoralėse daug dėmesio skyrė indėnų gyvenimui, aukštino Brazilijos praeitį ir gamtą. 19 a. pradžioje suintensyvėjo politinis ir kultūrinis Brazilijos gyvenimas. 1822 Brazilijai paskelbus nepriklausomybę rašytojai ėmė sekti Europos, daugiausia Prancūzijos, literatūra. Jų kūryboje atsispindėjo tautinio atgimimo idėjos (J. B. de Andrada e Silva, 1763–1838). 4–8 dešimtmetyje vyravo romantizmas. Žymiausi šio laikotarpio rašytojai – D. J. G. de Magalhãesas, J. M. de Macedo, A. G. Diasas. Jų kūryboje naudojami tautosakos motyvai, daug dėmesio skiriama Brazilijos istorijai ir gamtai. Vėlyvojo romantizmo atstovų, kurie sekė G. Byronu, kūryboje vyravo filosofinės temos: L. Rabelo (1826–64), J. Freire (1832–55), C. J. M. de Abreu, F. Varela (1841–75). Susiformavo indėniškasis romantizmas. Jo atstovai (J. M. de Alencaras) vaizdavo indėnų buitį, papročius. A. de Castro Alveso kūryboje propaguojamos abolicionistinės idėjos. Dramas rašė L. C. M. Penna (1815–48), romanus – B. J. Guimarãesas, M. A. de Almeida (1830–61), V. de Taunay (1843–99). 19 a. antroje pusėje literatūrai įtakos turėjo pozityvizmo idėjos, atsirado realistinis romanas. Sekdami É. Zola natūralistinius kūrinius rašė J. Ribeiro (1845–90), E. Inglesas de Sosa (1853–1918), A. Azevedo (1857–1913) ir kiti. Ryškiausias realizmo atstovas – J. M. Machado de Assisas. 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje pradėta kurti regioninė literatūra, kurioje atsispindėjo regionų problemos, valstiečių buitis: E. R. P. da Cunha, A. Arino de Medo Franco (1868–1916), B. Monteiro Lobato (1883–1948), J. Linsas do Rêgo Cavalcanti (1901–57). Žymesni prozininkai: H. M. da F. Coelho Neto, J. P. da G. Aranha (1868–1931). Vadinamiesiems poetams parnasiečiams (A. de Oliveira, 1859–1927, O. Bilacas, 1865–1918), simbolistams (J. da Cruzas e Sousa, 1861–98) didelę įtaką turėjo prancūzų literatūra. 20 a. 3 dešimtmetyje susiformavo brazilų modernizmas (pradininkai M. R. M. de Andrade ir O. de Andrade). Žymesni poetai modernistai: M. Bandeira, G. de Lima (1895–1953), C. Meireles, C. D. de Andrade, J. C. de Melo Neto. Buitinės socialinės, regioninės tematikos kūrinių parašė G. Ramosas, J. Linsas do Rêgo Cavalcanti, R. de Queirós, E. L. Veríssimo, A. V. Suassuna (1927–2014). Ryškiausias magiškojo realizmo kūrėjas – J. G. Rosa. J. Amado romanuose vaizduojamas sunkus varguolių gyvenimas, valstiečių kova dėl žemės. 5–6 dešimtmetyje ypač suklestėjo drama (N. Rodriguesas, 1913–80, G. Figueiredo, 1915–1997, A. V. Suassuna). 20 a. antros pusės literatūroje ryšku postmodernizmo tendencijos, struktūrinės lingvistikos įtaka: J. C. de Melo Neto, J. P. Moreira da Fonseca (1922–2004), J. R. Ferreira Gullaras (1930–2016). Prozoje atsispindi egzistencializmo idėjos, gvildenamos naujai kuriamų miestų gyvenimo problemos (J. R. Fonseca, g. 1925, D. Trevisanas, g. 1925, I. de Loyola Brandão, g. 1936). Pažymėtina moterų rašytojų proza (L. Fagundes Telles, g. 1923, C. Lispector, 1925–77). Kiti žymesni prozininkai: O. Linsas (1924–78), A. Dourado (1926–2012), M. Cliaras (g. 1937), J. U. Ribeiro (1941–2014), M. Souza (g. 1946), P. Coelho.

Vertimai į lietuvių kalbą

Lietuvių kalba išleista J. Amado, P. Coelho, B. J. Guimarãeso, J. M. Machado de Assiso, J. C. de Melo Neto kūrinių, brazilų legendų ir pasakų rinktinė Girių giesmininkas (1977), poezijos rinktinė Lianų liepsna, novelių paskelbta knygose Pietų Kryžiaus padangėje (1951), Lotynų Amerikos novelės (1982).

brazilų literatūra; Brazilijos kultūra

L: A literatura no Brasil 6 t. Rio de Janeiro ³1986.

3067

Brazilija

Brazilijos gamta

Brazilijos gyventojai

Brazilijos konstitucinė santvarka

Brazilijos partijos ir profsąjungos

Brazilijos ginkluotosios pajėgos

Brazilijos ūkis

Brazilijos istorija

Brazilijos santykiai su Lietuva

Brazilijos švietimas

Brazilijos architektūra

Brazilijos dailė

Brazilijos muzika

Brazilijos choreografija

Brazilijos teatras

Brazilijos kinas

Brazilijos žiniasklaida

Brazilijos lietuviai