Brazlijos mùzika
Muzikinis folkloras
sambos festivalio eitynėse žygiuoja muzikantai
Gausus Brazilijos muzikinis folkloras susiklostė iš indėnų, portugalų ir Afrikos juodaodžių muzikos. Indėnų muzikos dermės pentatoninės, melodijos ir ritmai monotoniški. Naudojami juodaodžių muzikos instrumentai marimba, įvairūs būgnai. Afrikietiškos kilmės šokiai batukė, kokas, kongada, žongas, marakutas, mišrios kilmės (afrikiečių, portugalų, kreolų muzikos elementai) – samba, lundas, mašišė. Kai kurie afrikiečių folkloro žanrai (makumba, kondomblė, šangas) liko nepakitę (šių žanrų kūriniai atliekami per apeigas). Brazilijos juodaodžių kultūrinė praktika, kurioje dera kovos elementai ir šokis – kapueira – Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo objektas (2014).
Ispanų muzikinės kultūros pėdsakai – šokiai fandangas, bolero, milonga, dainos tirana, kačuča, sorongas, modinja ir jos atmainos. Miesto folklore paplitusi ansamblinio improvizacinio muzikavimo forma – koros. Populiarus 2 (ir daugiau) atlikėjų vokalinis instrumentinis improvizacinis muzikavimas desafio. Instrumentai: chordofonai – violona (šešiastygė gitara), viola (gitaros rūšis), kavakinjas (mandolinos rūšis); membranofonai – atabakė, kaiša, kuika, žabumba (būgnelis); agogas (varpelis), šokaljas, maraka (barškučiai), rekorekas (terkšlė).
Profesionaliosios muzikos raida
Profesionaliąją muziką pradėta kurti 17 a. pradžioje ispanų misionierių jėzuitų vienuolynuose. Jėzuitai Santa Cruze (prie Rio de Žaneiro) įsteigė vadinamąją Negrų konservatoriją (Conservatorio de Negros). 18 a. bažnytinę muziką kūrė J. J. E. Lobo de Mesquita (1746–1805), M. C. Netto, F. Gómezas da Rocha, I. Parreira Nevesas, J. J. Ferreira. Buvo populiarios muzikinės misterijos – autai. Turtingųjų namuose statyta spektaklių su muzika. 1748 įsteigtas muzikinės dramos teatras Operos namai, 1776 – teatras Naujoji opera; juose buvo statomos italų operos. Po nepriklausomybės paskelbimo (1822) muzikinio gyvenimo centru tapo imperatoriaus rūmai Rio de Žaneire; ten įsteigta kapela, buvo statomos operos. Pirmieji profesionaliosios muzikos kūrėjai buvo J. M. Nunesas García, F. M. de Silva (1795–1865; 1841 Rio de Žaneire įsteigė konservatoriją; nuo 1937 – Brazilijos universiteto nacionalinė muzikos mokykla). 1813 Rio de Žaneire įkurtas teatras São João, kuriame statyta Vakarų Europos ir brazilų kompozitorių (A. C. Gomeso, 1811–30 Brazilijoje gyvenusio portugalų kompozitoriaus M. A. da Fonsecos Portugalio) operų. Nacionaliniai bruožai ryškūs kompozitorių H. Oswaldo (1852–1931), L. Míguezo (1850–1902), A. Nepomuceno (1864–1920), A. Lévy (1864–92), F. Bragos (1868–1945) muzikoje. 20 a. pradžioje iškilo grupė kompozitorių, kūryboje jungusių nacionalines ir Europos muzikos tradicijas, tarp jų žymiausias – H. Villa-Lobosas. Kiti kompozitoriai: L. Galletas (1893–1931), O. L. Fernándezas (1897–1948), dirigentas, pianistas ir kompozitorius F. Mignone, R. Gnattali (1906–88), C. Guarnieri, C. G. Peixe, C. Santoro, H. J. Koellreutteris (1915–2005), E. Kriegeris, M. Nobre, O. Lacerda (1927–2011); 6 dešimtmetyje ėmė kurti San Paulo Musica Nova grupės kompozitoriai D. Cozzella, R. Dupratas (1932–2006), G. Mendesas (1922–2016), W. Corrêa de Oliveira (g. 1936); 7 dešimtmečio grupės Bahia kompozitoriai E. Widmeras, J. Oliveira, L. Cardoso. Atlikėjai: pianistas A. Estrella, gitaristas L. Almeida; muzikologai R. Almeida, M. R. M. de Andrade, O. Alvarenga, L. H. Corrêa de Azevedo. 20 a. antros pusės–21 a. pradžios žymesni kompozitoriai: M. Nobre (g. 1939), J. Antunesas (g. 1942), M. Rezende (g. 1944), E. Aguiaras (g. 1950), J. C. A. Vieira (g. 1952), P. C. Lima (g. 1954), S. Ferraras (g. 1959).
Muzikinės institucijos
Brazilijos muzikinis gyvenimas sutelktas Rio de Žaneire ir San Paule. Rio de Žaneire veikia Brazilijos konservatorija (įsteigta 1940), Nacionalinė chorinio dainavimo konservatorija (įsteigta 1942), Brazilijos muzikos akademija (įsteigta 1945), San Paule – Dramos ir muzikos konservatorija (įsteigta 1909). Simfoniniai orkestrai veikia Rio de Žaneire (Nacionalinis simfoninis orkestras, įsteigtas 1940), San Paule, Pôrto Alegrėje, Belo Horizontėje, Recifėje, Salvadore. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio kasmet rengiami operos spektaklių nacionaliniai ciklai. 1954 įsteigta Muzikų sąjunga, 1960 – Muzikų ordinas. Leidžiami muzikos žurnalai Revista da Música Popular (nuo 1955), Revista Brasileira da Música (nuo 1962).
Municipalinio teatro Rio de Žaneire rūmai (1909, architektai F. de Oliveira Passos, A. Guilbert)
L: R. Almeida Historia da música brasileira Rio de Janeiro 1942; O. Alvarenga Música popular brasileira Rio de Janeiro 1942.
1915
660
Brazilijos kultūra
Brazilijos konstitucinė santvarka
Brazilijos partijos ir profsąjungos
Brazilijos ginkluotosios pajėgos