Brazlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Brazilija – pramoninė agrarinė valstybė, ekonomiškai viena stipriausių Lotynų Amerikoje.
2001 BVP sudarė 504,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal vertę antroji vieta po Meksikos Lotynų Amerikoje), jo dalis vienam gyventojui – 2986 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai. Užsienio skola 251 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2001; didžiausia pasaulyje).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Brazilijos BVP sudarė 1608,981 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 3435,882 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 7518,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 16 056 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai.
https://s.vle.lt/diagramos/235.html
Pramonė
Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos, turinčios 60 % ir daugiau geležies, išteklių yra 19,5 mlrd. tonų (1999), mangano rūdos – 81 mln. tonų (1997). Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. tonų, 2000; antroji vieta Lotynų Amerikoje po Venesuelos), gamtinių dujų (296 mlrd. kubinių metrų), anglių (13,2 mlrd. tonų, 1999; pirmoji vieta Lotynų Amerikoje), niobio (3,9 mln. tonų; pirmoji vieta pasaulyje), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talko, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai. Didžiausios pasaulyje geležies rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Geraiso valstijoje (antroji vieta pasaulyje po Kinijos pagal geležies rūdos gavybą, pirmoji vieta pagal eksportą). Brazilija užima trečiąją vietą pasaulyje pagal boksito (po Australijos ir Gvinėjos), mangano (po Ukrainos ir Pietų Afrikos Respublikos), cinko (po Kinijos ir Indonezijos) rūdų, kaolino (po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos) gavybą. Boksitas daugiausia kasamas Pará valstijoje, mangano rūda – Minas Geraiso, Mato Grosso do Sulio, Amapá valstijose, cinko rūda – Amazonės valstijoje, kaolinas – Amapá, Amazonės valstijose. Be to, kasama alavo (Paranos valstijoje), chromo (Amapá, Bahijos valstijose) rūdos, kvarcas, magnezitas (Bahijos valstijoje), vario, švino rūdos (Bahijos ir Rio Grande do Sulio valstijose), asbestas (Goiáso valstijoje), grafitas, kolumbitas, nikelio ir tantalo rūdos (Goiáso ir Minas Geraiso valstijose), fosforitai (Recifės, Pernambuco apylinkėse), cirkonis (Rio de Žaneiro valstijoje), titano rūda (Paraíbos valstijoje), sidabras (Bahijos, Paranos valstijose), volframo rūda (Rio Grande do Nortės valstijoje), urano rūda (Bahijos valstijoje), anglys (Rio Grande do Sulio, Santa Catarinos valstijose), akmens druska (Alagoaso, Bahijos valstijose). Iš jūros vandens gaunama druska (97 % – Rio Grande do Nortės valstijos pakrantėje). Trys ketvirtadaliai naftos ir du trečdaliai gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo. Seniausios kasybos šakos – aukso (Pará, Mato Grosso valstijose) ir deimantų (Mato Grosso valstijoje) gavyba. Minas Geraiso, Bahijos, Espírito Santo valstijose kasami brangakmeniai (rubinai, safyrai, smaragdai) ir juvelyriniai akmenys (agatai, ametistai, akvamarinai, citrinai, opalai, topazai, turmalinai; 90 % pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, granito, bazalto, dolomito). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
Minas Geraiso geležies rūdos rajonas
Minas Geraiso retųjų metalų rūdos rajonas
1
Bendra elektrinių galia 65,2 gigavato (21 a. pradžiai). 89,0 % elektros energijos gamina hidroelektrinės, 5,9 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta, anglimis, gamtinėmis dujomis), 3,7 % – elektrinės, naudojančios biologinį kurą, saulės, vėjo, geoterminę energiją, 1,4 % – atominės elektrinės (2000). Hidroenergijos išteklių 129 000 megavatų (naudojama apie 24 %). Daugiausia hidroelektrinių yra prie Paranos kairiųjų intakų. Didžiausios hidroelektrinės – Itaipu (12 600 megavatų; didžiausia pasaulyje, eksploatuojama kartu su Paragvajumi) prie Paranos upės ir Tucuruí prie Tocantinso upės (7500 megavatų). Yra dvi atominės elektrinės: Angra‑1 (pastatyta 1969) ir Angra‑2. Elektros energijos suvartojama (360,6 mlrd. kilovatvalandžių, 2000) daugiau negu pagaminama; ji importuojama iš Paragvajaus.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų (daugiausia automobilių) gamyba, maisto, tekstilės, avalynės, chemijos, naftos chemijos, naftos perdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė, cemento pramonė. Pramonės didžiausi centrai: San Paulas, Rio de Žaneiras, Belo Horizonte. 2000 išlydyta 27,9 mln. tonų plieno; juodosios metalurgijos didžiausia įmonė yra Volta Redondoje (Rio de Žaneiro valstija). Juodoji metalurgija sunaudoja 65 % Brazilijoje iškasamų anglių; anglys importuojamos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Kanados. Spalvotosios metalurgijos svarbiausia šaka – aliuminio pramonė; centras – São Luísas. 1998 Brazilijoje pagaminta 3,2 mln. tonų aliuminiomoksido, išlydyta 1,2 mln. tonų pirminio aliuminio. Mašinų gamybos svarbiausia šaka – transporto mašinų, daugiausia automobilių, gamyba. 1998 veikė 34 automobilių gamyklos; didžiausios Betime, São José dos Campose, Taubaté, Anchictose. Be to, gaminama motociklai, lėktuvai (ir karo), statomi laivai. Elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonių daugiausia Campinase, Manause, São José dos Campose. 1999 veikė 13 naftos perdirbimo įmonių; didžiausios įmonės – Paulinijos, Mataripės, Duque de Caxiaso, São José dos Camposo miestuose. 1999 perdirbta 110,27 mln. tonų naftos ir 66 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų; naftos produktai importuojami iš Nigerijos, Saudo Arabijos, Argentinos, Kuveito, Venesuelos. Chemijos ir naftos chemijos pramonė gamina kaustinę sodą (1,05 mln. tonų, 1999), kalcinuotąją sodą (200 000 tonų), rūgštis, dažus, azoto ir fosforo trąšas, sintetinį pluoštą ir kaučiuką, plastikus, gumą. Brazilijoje veikia daugiau kaip 200 plaušienos ir popieriaus pramonės įmonių; daugiausia jų – San Paulo, Paranos, Santa Catarinos valstijose. Plaušienos ir popieriaus pramonė daugiausia perdirba eukaliptų ir pušų medieną. Monte Alegrės plaušienos fabrikas Paranos valstijoje – didžiausias Lotynų Amerikoje. 1996 pagaminta 5,8 mln. tonų popieriaus ir kartono, 5,9 mln. tonų plaušienos, perdirbta 1,8 mln. tonų makulatūros. Avalynės (ji daugiausia eksportuojama į Aziją) gamybos centrai – Rio Grande do Sulio, San Paulo, Ceará valstijos.
Tradicinė pramonės šaka – maisto pramonė (jos įmonių yra visoje Brazilijoje); svarbiausia produkcija – cukrus (91 % jo pagaminama iš cukranendrių; pirmoji vieta pasaulyje pagal gamybą ir eksportą, 1999), jautiena (antroji vieta pasaulyje pagal gamybą po Jungtinių Amerikos Valstijų), paukštiena (trečioji vieta pagal gamybą po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos ir eksportą po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos), tabakas (pirmoji vieta pasaulyje pagal eksportą). Plėtojama farmacijos, parfumerijos, karinė pramonė. Brazilijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
cukranendrių perdirbimo gamykla
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 27,7 % teritorijos; 21,7 % sudaro pievos ir ganyklos, 6 % – dirbamoji žemė (jos daugiausia Brazilijos pietuose ir rytuose); drėkinama apie 28 000 kvadratinių kilometrų. 51 % Brazilijos ūkių yra mažesni kaip 10 hektarų (4 % žemės ūkio naudmenų ploto), 1 % ūkių – didesni kaip 1000 hektarų (39 % žemės ūkio naudmenų ploto).
Augalininkystė duoda apie 60 % žemės ūkio produkcijos vertės. Svarbiausi plantaciniai augalai – agavos, apelsininiai citrinmedžiai, cukranendrės, kavamedžiai, kakavmedžiai, bananai, ananasai, vilnamedžiai, tabakas. Dar auginama sojos, pupelės, maniokai, kukurūzai, ryžiai, grikiai. Brazilija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal arbatinių bugienių (61 % pasaulio matės produkcijos), kavos (25 %), apelsinų, sizalio (agavų pluošto), cukranendrių, papajinių melionmedžių derlių, antrąją vietą pasaulyje pagal sojų derlių ir sojų aliejaus gamybą (po Jungtinių Amerikos Valstijų), trečiąją vietą pagal bananų (po Indijos ir Ekvadoro), ananasų (po Tailando ir Filipinų), kukurūzų (po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos), tabako (po Kinijos ir Indijos), pirmąją vietą Lotynų Amerikoje pagal ryžių ir grikių derlių. Brazilijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
kavos plantacija Brazilijoje
Gyvulininkystės svarbiausia šaka – galvijininkystė. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami San Paulo, Mato Grosso do Sulio, Goiáso, Rio Grande do Sulio valstijose, pieniniai galvijai – San Paulo apylinkėse, Minas Geraiso valstijos pietuose, Rio de Žaneiro valstijos šiaurėje, naminiai paukščiai – San Paulo, Minas Geraiso, Santa Catarinos valstijose. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
3
4
5
Kertamas miškas (daugiau kaip 100 medžių rūšių). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 1998 iškirsta 550 000 kvadratinių kilometrų (14 % natūralių Brazilijos tropinių miškų). 2000 Brazilijos miškų ūkiai paruošė 220 mln. kubinių metrų medienos. Plaušienos ir popieriaus pramonei auginami plantaciniai miškai; iš jų 1995 paruošta 107 mln. kubinių metrų medienos. Amazonės baseino miškuose renkama kaučiukas, augalinis vaškas, lateksas, arbatinio bugienio lapai (iš jų gaminama paragvajinė arbata, arba matė), bertoletijų riešutai, alyvpalmių, palmių nykštukių vaisiai.
Žvejyba (1999 sugauta 774 800 tonų žuvų). Medžiojami banginiai, gaudomi kaimanai.
Turizmas
Iguaçu krioklys
Salvadoras
1999 Braziliją aplankė 5,11 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 3,99 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Dauguma turistų (54 %, 1999) atvyksta iš Pietų Amerikos šalių (daugiausia iš Argentinos, Paragvajaus, Urugvajaus); iš Europos (daugiausia Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos) atvyksta apie 14 %, iš Jungtinių Amerikos Valstijų – apie 11 %. Svarbiausi turistiniai objektai: Amazonės upė, Pantanalis, Iguaçu kriokliai, Atlanto vandenyno pakrantės kurortai, Rio de Žaneiro karnavalas, Brazilijos, San Paulo, Ouro Prêto, Olindos, Salvadoro, Manauso, Curitibos miestai.
Transportas ir ryšiai
Automobilių kelių yra 1,98 mln. kilometrų, iš jų su kieta danga mažiau kaip 10 % (1999). Keliais pervežama 63 % krovinių ir 96 % keleivių (1998). Per Braziliją iš rytų į vakarus eina Transamazonijos plentas (nuo Recifės iki Cruzeiro do Sulio, 5500 kilometrų), iš šiaurės į pietus – Belémo–Brazilijos–Pôrto Velho plentas (4800 kilometrų). Geležinkelių yra 30 223 kilometrai, iš jų elektrifikuota 1916 kilometrų (2000). Beveik pusė geležinkelių (14 500 kilometrų) yra San Paulo, Minas Geraiso, Rio Grande do Sulio valstijose. 1999 geležinkeliais pervežta 271,8 mln. tonų krovinių (daugiausia geležies rūda, nafta, javai, plienas). Vandens kelių apie 50 000 kilometrų. Daugiausia laivuojama Amazonė ir jos intakai, Paranos, São Francisco upės. 2000 buvo įregistruoti 505 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 3,8 mln. bruto tonų. Užsienio prekybos krovinių apyvarta 459,3 mln. tonų (2000). Didžiausias Brazilijos ir visos Pietų Amerikos uostas – Santosas; kiti Brazilijos didžiausi uostai – Belémas, Fortaleza, Ilhéusas, Manausas, Paranaguá, Pôrto Alegre, Recife, Rio Grande, Rio de Žaneiras, Salvadoras, Vitória. Naftos didžiausi terminalai: São Sebastião, Madre de Deuso, Angra dos Reiso. 21 tarptautinis oro uostas; didžiausi – San Paulo, Rio de Žaneiro, Campo Grandės, Recifės. Daugiau kaip 3300 vietinių oro uostų. 1999 oro transportu pervežta 30,7 mln. keleivių, pergabenta 8,4 mlrd. tonkilometrių krovinių. Dujotiekių 4246 kilometrai, naftotiekių 2980 kilometrų, naftos produktotiekių 4762 kilometrai (1998).
Bankai
Centrinis bankas – Brazilijos centrinis bankas (Banco Central do Brasil, įkurtas 1965, būstinė Brazilijos mieste). Iki jo įkūrimo centrinio banko funkcijas atliko Valiutos ir kredito valdyba, Brazilijos bankas (Banco do Brasil, įkurtas 1808, būstinė Brazilijoje) ir Nacionalinis iždas. 20 a. pabaigoje veikė 5 valstybiniai komerciniai, daugiau kaip 30 privačių, 6 plėtros bankai, investicinis bankas Banco de Investimentos Garantia (įkurtas 1969, būstinė San Paule), valstybinis taupomasis bankas Caixa Econômica Federal (įkurtas 1860, būstinė Brazilijos mieste), daugiau kaip 10 užsienio bankų (Argentinos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Nyderlandų, Venesuelos, Vokietijos ir kitų šalių). Įvairiuose miestuose veikia 10 bankų asociacijų, 3 vertybinių popierių biržos (dvi Rio de Žaneire, viena San Paule), penkios prekių biržos. Brazilijos piniginis vienetas – realas, lygus 100 sentavų.
Užsienio prekyba
Brazilijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
1999 eksportuota prekių už 48 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 49,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama cukrus (11,2 mln. tonų, 1999), jautiena, paukštiena, kava, cukranendrės, sojos ir jų produktai, apelsinai ir jų sultys, tabakas, geležies rūda (140 mln. tonų rūdos, 1999), geležies ir plieno dirbiniai, automobiliai ir jų dalys; daugiausia importuojama mašinos ir elektros įranga, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės gaminiai, javai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Braziliją eksportavo prekių už 1,3 mln. litų, importavo iš Brazilijos už 57,5 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Braziliją prekių už 17,948 mln. eurų, importavo iš Brazilijos prekių už 23,673 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Brazilijos ir Lietuvos sudarė 45,7 mln. eurų. Lietuva į Braziliją eksportavo prekių už 22,6 mln. eurų (daugiausia trąšas, elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis), importavo iš Brazilijos už 23,1 mln. eurų (daugiausia tabaką, išdirbtas galvijų odas).
Brazilijos BVP struktūra (2000)
1324
2271
-Brazilijos pramonė; -Brazilijos žemės ūkis; -turizmas Brazilijoje; -Brazilijos transportas; -Brazilijos bankai; -Brazilijos užsienio prekyba; -Brazilijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Brazilijos konstitucinė santvarka
Brazilijos partijos ir profsąjungos
Brazilijos ginkluotosios pajėgos