Brazlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Brazilija – pramoninė agrarinė valstybė, ekonomiškai viena stipriausių Lotynų Amerikoje.
2001 BVP sudarė 504,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 2986 JAV doleriai, užsienio skola 251 mlrd. JAV dolerių .
2021, Pasaulio banko duomenimis, Brazilijos BVP sudarė 1608,981 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3435,882 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7518,8 JAV dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 16 056 JAV doleriai).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Brazilijos BVP sudarė 2173,666 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4456,611 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 044 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 20 584 JAV dolerius). Infliacija 4,59 %, nedarbas 7,95 %, užsienio skola 204 737 mlrd. JAV dolerių (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/235.html
Pramonė
Minas Geraiso geležies rūdos rajono vienas karjerų
Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos, turinčios 60 % ir daugiau geležies, išteklių yra 19,5 mlrd. tonų (21 a. pradžioje), mangano rūdos – 81 mln. tonų (21 a. pradžioje). Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. tonų; antroji vieta Lotynų Amerikoje po Venesuelos), gamtinių dujų (296 mlrd. m3), anglių (13,2 mlrd. tonų; pirmoji vieta Lotynų Amerikoje), niobio (3,9 mln. tonų; pirmoji vieta pasaulyje), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talo, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai. 2024 šalyje veikė 1170 metalurgijos gamyklų. Didžiausios pasaulyje geležies rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Geraiso valstijoje (Minas Geraiso geležies rūdos rajonas; antroji vieta pasaulyje po Kinijos pagal geležies rūdos gavybą, pirmoji vieta pagal eksportą).
Brazilija užima trečiąją vietą pasaulyje pagal boksito (po Australijos ir Gvinėjos), mangano (po Ukrainos ir Pietų Afrikos Respublikos), cinko (po Kinijos ir Indonezijos) rūdų, kaolino (po JAV ir Jungtinės Karalystės) gavybą. Boksitas daugiausia kasamas Pará valstijoje, mangano rūda – Minas Geraiso, Mato Grosso do Sulio, Amapá valstijose, cinko rūda – Amazonės valstijoje, kaolinas – Amapá, Amazonės valstijose. Be to, kasama alavo (Paranos valstijoje), chromo (Amapá, Bahijos valstijose) rūdos, kvarcas, magnezitas (Bahijos valstijoje), vario, švino rūdos (Bahijos ir Rio Grande do Sulio valstijose), asbestas (Goiáso valstijoje), grafitas, kolumbitas, nikelio ir tantalo rūdos (Goiáso ir Minas Geraiso valstijose, Minas Geraiso retųjų metalų rūdos rajonas), fosforitai (Recifės, Pernambuco apylinkėse), cirkonis (Rio de Žaneiro valstijoje), titano rūda (Paraíbos valstijoje), sidabras (Bahijos, Paranos valstijose), volframo rūda (Rio Grande do Nortės valstijoje), urano rūda (Bahijos valstijoje), anglys (Rio Grande do Sulio, Santa Catarinos valstijose), akmens druska (Alagoaso, Bahijos valstijose). Iš jūros vandens gaunama druska (97 % – Rio Grande do Nortės valstijos pakrantėje).
Trys ketvirtadaliai naftos ir du trečdaliai gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo. Seniausios kasybos šakos – aukso (Pará, Mato Grosso valstijose) ir deimantų (Mato Grosso valstijoje) gavyba. Minas Geraiso, Bahijos, Espírito Santo valstijose kasami brangakmeniai (rubinai, safyrai, smaragdai) ir juvelyriniai akmenys (agatai, ametistai, akvamarinai, citrinai, opalai, topazai, turmalinai; 90 % pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, granito, bazalto, dolomito). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 ir 2 lentelėse.
1
6
Bendra elektrinių galia 220,319 mln. kW (2022). 63,3 % elektros energijos gamino hidroelektrinės, 12,1 % – vėjo jėgainės, 9,9 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta, anglimis, gamtinėmis dujomis), 8,4 % – elektrinės, naudojančios biologinį kurą, 4 % – saulės elektrinės, 2,2 % – branduolinės elektrinės. Daugiausia hidroelektrinių yra prie Paranos kairiųjų intakų. Didžiausios hidroelektrinės – Itaipu (14 000 MW; didžiausia pasaulyje, eksploatuojama kartu su Paragvajumi) prie Paranos upės ir Tucuruí prie Tocantinso upės (7500 MW). Yra dvi branduolinės elektrinės: Angra‑1 (pastatyta 1969) ir Angra‑2. 2022 elektros energijos suvartota 583,184 mlrd. kWh, daugiau negu pagaminta; ji importuojama iš Paragvajaus.
Capivaros hidroelektrinė prie Paranapanemos upės (San Paulo valstija)
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų (daugiausia automobilių) gamyba, maisto, tekstilės, avalynės, chemijos, naftos chemijos, naftos perdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė, cemento pramonė.
trąšų gamykla (Rio Grande de Sulio valstija)
Pramonės didžiausi centrai: San Paulas, Rio de Žaneiras, Belo Horizonte. Juodosios metalurgijos didžiausia įmonė yra Volta Redondoje (Rio de Žaneiro valstija). Juodoji metalurgija sunaudoja 65 % Brazilijoje iškasamų anglių; anglys importuojamos iš JAV, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Kanados. Spalvotosios metalurgijos svarbiausia šaka – aliuminio pramonė; centras – São Luísas. Mašinų gamybos svarbiausia šaka – transporto mašinų, daugiausia automobilių, gamyba. 21 a. pradžioje veikė 34 automobilių gamyklos; didžiausios Betime, São José dos Campose, Taubaté, Anchictose. Be to, gaminama motociklai, lėktuvai (ir karo), statomi laivai. Elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonių daugiausia Campinase, Manause, São José dos Campose.
21 a. pradžioje veikė 13 naftos perdirbimo įmonių; didžiausios įmonės – Paulinijos, Mataripės, Duque de Caxiaso, São José dos Camposo miestuose; naftos produktai importuojami iš Nigerijos, Saudo Arabijos, Argentinos, Kuveito, Venesuelos. Chemijos ir naftos chemijos pramonė gamina kaustinę sodą, kalcinuotąją sodą, rūgštis, dažus, azoto ir fosforo trąšas, sintetinį pluoštą ir kaučiuką, plastikus, gumą. Brazilijoje veikia daugiau kaip 200 plaušienos ir popieriaus pramonės įmonių; daugiausia jų – San Paulo, Paranos, Santa Catarinos valstijose. Plaušienos ir popieriaus pramonė daugiausia perdirba eukaliptų ir pušų medieną. Monte Alegrės plaušienos fabrikas Paranos valstijoje – didžiausias Lotynų Amerikoje. Avalynės (ji daugiausia eksportuojama į Aziją) gamybos centrai – Rio Grande do Sulio, San Paulo, Ceará valstijos.
naftos perdirbimo gamykla Mataripėje (Bahijos valstija)
cukranendrių perdirbimo gamykla
Tradicinė pramonės šaka – maisto pramonė (jos įmonių yra visoje Brazilijoje); svarbiausia produkcija – cukrus (91 % jo pagaminama iš cukranendrių; pirmoji vieta pasaulyje pagal gamybą ir eksportą, 21 a. pradžioje), jautiena (antroji vieta pasaulyje pagal gamybą po JAV), paukštiena (trečioji vieta pagal gamybą po JAV ir Kinijos ir eksportą po JAV ir Prancūzijos), tabakas (pirmoji vieta pasaulyje pagal eksportą). Plėtojama farmacijos, parfumerijos, karinė pramonė. Brazilijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 ir 4 lentelėse.
2
7
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 96,3 mln. ha (28,6 % teritorijos, 2023); 21,7 % sudaro pievos ir ganyklos, 6 % – dirbamoji žemė (jos daugiausia Brazilijos pietuose ir rytuose); drėkinama apie 28 000 km2. 51 % Brazilijos ūkių yra mažesni kaip 10 hektarų (4 % žemės ūkio naudmenų ploto), 1 % ūkių – didesni kaip 1000 hektarų (39 % žemės ūkio naudmenų ploto).
Augalininkystė duoda apie 60 % žemės ūkio produkcijos vertės. Svarbiausi plantaciniai augalai – agavos, apelsininiai citrinmedžiai, cukranendrės, kavamedžiai, kakavmedžiai, bananai, ananasai, vilnamedžiai, tabakas. Dar auginama sojos, pupelės, maniokai, kukurūzai, ryžiai, grikiai. Brazilija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal arbatinių bugienių (61 % pasaulio matės produkcijos), kavos (25 %), apelsinų, sizalio (agavų pluošto), cukranendrių, papajinių melionmedžių derlių, antrąją vietą pasaulyje pagal sojų derlių ir sojų aliejaus gamybą (po JAV), trečiąją vietą pagal bananų (po Indijos ir Ekvadoro), ananasų (po Tailando ir Filipinų), kukurūzų (po JAV ir Kinijos), tabako (po Kinijos ir Indijos), pirmąją vietą Lotynų Amerikoje pagal ryžių ir grikių derlių. Brazilijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
kavos plantacija Brazilijoje
Gyvulininkystės svarbiausia šaka – galvijininkystė. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami San Paulo, Mato Grosso do Sulio, Goiáso, Rio Grande do Sulio valstijose, pieniniai galvijai – San Paulo apylinkėse, Minas Geraiso valstijos pietuose, Rio de Žaneiro valstijos šiaurėje, naminiai paukščiai – San Paulo, Minas Geraiso, Santa Catarinos valstijose. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 6 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 7 lentelėje.
3
4
5
Kertamas miškas (daugiau kaip 100 medžių rūšių). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios iškirsta 550 000 km2 (14 % natūralių Brazilijos tropinių miškų). Ruošiama mediena. Plaušienos ir popieriaus pramonei auginami plantaciniai miškai. Amazonės baseino miškuose renkama kaučiukas, augalinis vaškas, lateksas, arbatinio bugienio lapai (iš jų gaminama paragvajinė arbata, arba matė), bertoletijų riešutai, alyvpalmių, palmių nykštukių vaisiai.
Žvejyba. Medžiojami banginiai, gaudomi kaimanai. 2019 išauginta 600 280 tonų žuvų.
Turizmas
Iguaçu krioklys
Salvadoras
2019 Braziliją aplankė 6,353 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 5,995 mlrd. JAV dolerių. Dauguma turistų atvyksta iš Pietų Amerikos šalių (2020 – 1 383 550; daugiausia iš Argentinos – 887 805, JAV – 172 105, Čilės – 131 174, Paragvajaus – 122 981, Urugvajaus – 113 714); iš Europos (daugiausia Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Italijos). Svarbiausi turistiniai objektai: Amazonės upė, Pantanalis, Iguaçu kriokliai, Atlanto vandenyno pakrantės kurortai, Rio de Žaneiro karnavalas, Brazilijos, San Paulo, Ouro Prêto, Olindos, Salvadoro, Manauso, Curitibos miestai.
Transportas ir ryšiai
San Paulo metro Šviesos stotis
Automobilių kelių yra 2 mln. km, iš jų su kieta danga – 246 000 km (2023). Per Braziliją iš rytų į vakarus eina Transamazonijos plentas (nuo Recifės iki Cruzeiro do Sulio, 5500 km), iš šiaurės į pietus – Belémo–Brazilijos–Pôrto Velho plentas (4800 km). Geležinkelių yra 30 122 km, iš jų elektrifikuota 1916 km (2023). Beveik pusė geležinkelių (14 500 km) yra San Paulo, Minas Geraiso, Rio Grande do Sulio valstijose. Vandens kelių 153 348 km (2023). Daugiausia laivuojama Amazonė ir jos intakai, Paranos, São Francisco upės. 21 a. pradžioje buvo įregistruoti 888 prekybiniai jūrų laivai (iš jų – 27 tanklaiviai, 20 konteinervežių). Yra 45 uostai. Didžiausias Brazilijos ir visos Pietų Amerikos uostas – Santosas; kiti Brazilijos didžiausi uostai – Belémas, Fortaleza, Ilhéusas, Manausas, Paranaguá, Pôrto Alegre, Recife, Rio Grande, Rio de Žaneiras, Salvadoras, Vitória. Naftos didžiausi terminalai: São Sebastião, Madre de Deuso, Angra dos Reiso.
Yra 4919 oro uostų (2024), iš jų – 21 tarptautinis; didžiausi – San Paulo, Rio de Žaneiro, Campo Grandės, Recifės. 1768 sraigtasparnių iri uostai (2024). Dujotiekių 11 696 km, naftotiekių 1985 km, naftos produktotiekių 5959 km (2016).
Bankai
Centrinis bankas – Brazilijos centrinis bankas (Banco Central do Brasil, įkurtas 1965, būstinė Brazilijos mieste). Iki jo įkūrimo centrinio banko funkcijas atliko Valiutos ir kredito valdyba, Brazilijos bankas (Banco do Brasil, įkurtas 1808, būstinė Brazilijoje) ir Nacionalinis iždas. 2023 veikė 155 komerciniai bankai: 10 viešųjų, 145 privatūs (64 nacionalinio kapitalo, 18 su užsienio kapitalo dalimi, 59 užsienio kapitalo, 4 užsieio bankų skyriai). Didžiausi bankai: privatūs Banco do Brazil (įkurtas 1808, būstinė Brazilijos mieste), Itaú Unibanco (įkurtas 2008, būstinė San Paule), Banco Bradesco (įkurtas 1943, būstinė Osasce), Banco Santander Brasil (įkurtas 2009 San Paule, priklauso Ispanijos Santander Group, būstinė, valstybinis taupomasis bankas Caixa Econômica Federal (įkurtas 1860, būstinė Brazilijos mieste). Veikia vertybinių popierių biržos San Paule (įkurta 1890) ir Rio de Žaneire (įkurta 1820). Brazilijos piniginis vienetas – realas, lygus 100 sentavų.
Brazilijos centrinio banko būstinės pastatas sostinėje Brazilijoje
Užsienio prekyba
1999 eksportuota prekių už 48 mlrd. JAV dolerių, importuota už 49,8 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia buvo eksportuojama cukrus (11,2 mln. tonų), jautiena, paukštiena, kava, cukranendrės, sojos ir jų produktai, apelsinai ir jų sultys, tabakas, geležies rūda (140 mln. tonų rūdos), geležies ir plieno dirbiniai, automobiliai ir jų dalys; daugiausia importuojama mašinos ir elektros įranga, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės gaminiai, grūdai.
Brazilijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 eksportuota prekių už 389,215 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Kiniją, JAV, Argentiną, Nyderlandus, Meksiką), importuota prekių už 337,04 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Kinijos, JAV, Vokietijos, Argentinos, Rusijos). Daugiausia buvo eksportuojama sojos ir sojos produktai, nafta ir jos produktai, geležies rūda, grūdai, daugiausia importuojama nafta ir naftos produktai, trąšos, transporto priemonių dalys, pesticidai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Braziliją eksportavo prekių už 1,3 mln. litų, importavo iš Brazilijos už 57,5 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Braziliją prekių už 17,948 mln. eurų, importavo iš Brazilijos prekių už 23,673 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Brazilijos ir Lietuvos sudarė 45,7 mln. eurų. Lietuva į Braziliją eksportavo prekių už 22,6 mln. eurų (daugiausia trąšas, elektros mašinas ir įrangą bei jų dalis), importavo iš Brazilijos už 23,1 mln. eurų (daugiausia tabaką, išdirbtas galvijų odas).
2023 prekybos apyvarta tarp Brazilijos ir Lietuvos sudarė 166,34 mln. eurų. Lietuva į Braziliją eksportavo prekų už 130,23 mln. eurų (daugiausia mineralinio kuro, trąšų, elektros mašinų ir įrangos), importavo iš Brazilijos prekių už 36,11 mln. eurų (daugiausia tabako ir jo gaminių, gyvūninės kilmės produktų, kavos, arbatos, prieskonių, odų).
Brazilijos BVP struktūra (2000)
Brazilijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
1324
2271
-Brazilijos pramonė; -Brazilijos žemės ūkis; -turizmas Brazilijoje; -Brazilijos transportas; -Brazilijos bankai; -Brazilijos užsienio prekyba; -Brazilijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Brazilijos konstitucinė santvarka
Brazilijos partijos ir profesinės sąjungos
Brazilijos ginkluotosios pajėgos