Brescia (Brešà), miestas Italijos šiaurėje, Lombardijos srityje, į rytus nuo Milano, Alpių papėdėje; provincijos centras.
198 700 gyventojų (2024).
Per Brescią eina Milano–Venecijos geležinkelis ir plentas. Juodoji ir spalvotoji (lydomas varis, aliuminis) metalurgija, metalo apdirbimas, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų, transporto priemonių (automobilių, geležinkelio riedmenų), žemės ūkio, tekstilės pramonės mašinų gamyba, chemijos, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos, farmacijos, tekstilės ir trikotažo, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas.
Universitetas. Aukštoji prekybos mokykla. Antikos, vidurinių amžių muziejai, paveikslų galerija. Prie Brescios laužiama porfyrai, baltasis marmuras.
Architektūra
Kapitolijaus liekanos Brescioje (73 po Kr.)
Išliko romėnų šventyklų (73 po Kr.), teatrų, forumų liekanų. Išganytojo bažnyčia (8 a., nuo 1826 Senovės Romos ir ankstyvosios krikščionybės meno muziejus), Senoji katedra (11–12 a.), pilis (12 a.), gotikinė Šv. Pranciškaus (1265), Švč. Mergelės Marijos (1488–1523, po 1945 išliko tik fasadas) bažnyčios, rotušė (12–13 a.), Naujoji katedra (1604). Daugiau kaip 70 fontanų.
Istorija
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje keltų genties cenomanų sostinė, kurią apie 200 pr. Kr. užkariavo romėnai. Nuo 49 pr. Kr. municipija. 452 nusiaubė Atila. 596 užkariavo langobardai.
Nuo 1120 valdoma nepriklausomos miestiečių komunos, nuo 1167 aktyvi Lombardijos lygos narė. 1258 Brescią užkariavo gibelinai, kuriuos 1316 išvijo Neapolio karalius Robertas Anžu ir atidavė ją gvelfams; miestą valdė Scaligeri, nuo 1339 Visconti šeimos. 1426 užkariavo Venecijos respublika.
Viduriniais amžiais buvęs vienas turtingiausių Lombardijos miestų buvo nusiaubtas per Gastono de Foix antpuolį (1512) ir nebeatsigavo. 1797 atiteko Prancūzijai, 1814 – Austrijai, 1859 – Italijai.
2271