Breslaujos apskritis

Breslaujõs apskrits, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Rusijos imperijos, Lenkijos administracinis teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Baltarusijos ir dabartinės Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Centras iki 1793, 1801–08 ir 1920–39 – Breslauja, 1794–1801 ir 1808–35 – Vidžiai. Plotas 17 a. buvo 5525 km², 22 612 dūmų, apie 19 500 gyventojų, 1930–31 – 4156 km², gyventojų – 62 682 (1921).

Apskritis minima 16 a. pradžioje. Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1564–66 administracinę ir teismų reformą tapo bajorų savivaldos vienetu. 1793 rytinė dalis prijungta prie Rusijos imperijos (įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį). Vakarinė dalis toliau buvo vadinama Breslaujos apskritimi, 1793–95 priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 – Rusijos imperijos Vilniaus, nuo 1843 Kauno gubernijai. 1835 apskrities centras perkeltas į Zarasus (taip atsirado Zarasų apskritis); Breslaujos apskritis vėl atkurta 1920 iš Lenkijos okupuotos Zarasų apskrities dalies. 1922–25 priklausė Vilniaus administracinei apygardai, 1925–39 – Vilniaus vaivadijai. Nuo 1920 apskrityje buvo Apso, Breslaujos, Drūkšių, Dūkšto, Pliusų, Rimšės, Slabados, Smalvų ir Vidžių valsčiai. 1925 Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungta Dysnos apskrities 8 valsčiai (Čeresų, Drujos, Jodų, Leonpolės, Miorų, Naujojo Paguosčio, Perbrado, Ugario). 1939 Breslaujos apskrities rytinė dalis prijungta prie Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos, vakarinė grįžo Lietuvai (priskirta 1939 10 30 sudarytai Švenčionėlių apskričiai).

2271