Brèsto srits (bltr. Брэсцкая вобласць, Bresckaja voblasc; rus. Брестская область, Brestskaja oblast) yra Baltarusijos pietvakariuose, prie Ukrainos ir Lenkijos sienos.
Plotas 32 787 km2. 1,35 mln. gyventojų (2020); gyvena baltarusiai (88,02 %, 2009 surašymo duomenys), rusai (6,4 %), ukrainiečiai (2,86 %), lenkai (1,25 %).
Centras – Brestas (339 700 gyventojų, 2020); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų; 2020): Baranovičiai (175,0), Pinskas (126,3), Kobrinas (52,6).
Miesto gyventojų 70,3 % (2019). Gyventojų vidutinis tankis 41 žm./km2 (2020). Bresto sritis suskirstyta į 16 rajonų; yra 3 srities pavaldumo miestai (Baranovičiai, Brestas, Pinskas). Bresto sritis įkurta 1939.
Bresto srities pietuose yra Polesės žemuma, šiaurėje – Naugarduko aukštuma (didžiausias aukštis – 267 metrai).
Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –4 iki –6 °C, liepos 18–19 °C. Per metus iškrinta 550–645 mm kritulių.
Didžiausios upės: Pripetė, Bugas, Ščiara. Miškingumas 26 %. Pelkės užima 20 % teritorijos.
Bresto srities šiaurės vakaruose yra Belovežo giria.
Po 1986 Černobylio atominės elektrinės avarijos apie 13 % Bresto srities teritorijos buvo užteršta radioaktyviaisiais nuklidais; labiausiai užteršti Lunineco, Pinsko, Stolino rajonai.
Mašinų gamyba, medienos apdirbimas, chemijos, popieriaus, lengvoji, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Auginama rugiai, kviečiai, miežiai, grikiai, cukriniai runkeliai, bulvės, linai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Paukštininkystė.
Per Bresto sritį eina Maskvos–Varšuvos, Vilniaus–Rovno geležinkelių magistralės. Svarbiausi plentai: Brestas–Minskas, Brestas–Gomelis. Laivuojama Pripetė, Dniepro–Bugo ir Mikaševičių kanalai. Naftotiekis Draugystė. Dujotiekis Toržokas–Ivacevičiai; jo atšaka Kobrinas–Varšuva.