Bretanė

Bretãnė (Bretagne), istorinė provincija ir administracinis regionas Prancūzijos vakaruose, Bretanės pusiasalyje, tarp Biskajos įlankos ir Lamanšo sąsiaurio.

Atlanto vandenyno pakrantė Finistère’o departamente; žydi viržiai, tolumoje – Pen‑Hiro kyšulys

Administracinis regionas apima 4 departamentus: Côtes‑d’Armoro, Finistère’o, Ille’io ir Vilaine’o, Morbihano.

Plotas 27 209 km². 3,34 mln. gyventojų (2020).

Bretanėje 207 000 bretonų kaba bretonų kalba (2018). Dalis bretonų kaba tik prancūzų kalba.

Centras – Rennes’as (220 500 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 364 100 gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Brestas (139,9), Quimperas (63,3), Lorient’as (57,2), Vannes’as (53,7), Saint‑Malo (46,8), Saint‑Brieuc (43,6).

Bretanės kranto linijos ilgis 1100 kilometrų. Krantai uolėti, riasiniai, daug įlankų, užutėkių. Pakrantėse yra nedidelių salų; didžiausios (plotas, km²): Belle-Île’io (85), Groix (15), Ouessant’o (15) salos. Ties Bretanės krantais vieni aukščiausių Europoje jūrų potvyniai (Bréhat saloje 9,9 m, Ouessant’o saloje 8,6 m, prie Bresto 8,3 metro).

Didesniąją Bretanės dalį užima Armorikos aukštuma. Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra Rennes’e 5 °C, Breste 6,5 °C, Lorient’e 6 °C, liepos (atitinkamai) 18,5, 16,5 ir 17,5 °C.

Kritulių per metus iškrinta nuo 600 mm (pietuose) iki 1450 mm (Montagne d’Arrée kalvagūbryje). Stiprūs vėjai. Miškai užima 12 % Bretanės teritorijos. Bretanei būdingas kultūrinis kraštovaizdis bokažas (pievos ir laukai suskirstyti į nedidelius plotus medžių, krūmų juostomis).

Dinano panorama (Côtes‑d’Armoro departamentas)

Bretanė – tradicinis žemės ūkio (daugiausia gyvulininkystės ir daržininkystės) kraštas. Šiaurinėje dalyje auginama javai (daugiausia kviečiai), pajūryje – daržovės. Bretanėje gaunama 85 % Prancūzijos artišokų (44 000 t, 1999), 75 % žiedinių kopūstų (334 000 t) derliaus, auginama bulvės, pomidorai, pupelės, žirniai, morkos. Pagrindinis gyvulininkystės rajonas – Armorikos aukštuma. 1999 buvo 2,3 mln. galvijų, 8 mln. kiaulių. Bretanėje pagaminama 20 % Prancūzijos pieno produkcijos, 55 % kiaulienos, 50 % kalakutienos, 45 % broilerių mėsos. Žvejyba; renkami moliuskai (austrės), vėžiagyviai, jūros dumbliai. Maisto, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos pramonė, automobilių gamyba, metalurgija, laivų statyba. Pramonės svarbiausi centrai: Rennes’as (automobilių gamybos bendrovė Peugeot), Brestas (laivų statyba ir remontas, metalurgija, ginklų gamyba), Saint‑Brieuc, Lorient’as, Vannes’as, Quimperas, Fougères’as, Saint‑Malo, Concarneau.

Prie Saint‑Malo įlankos yra Rance’o elektrinė, naudojanti jūros potvynių ir atoslūgių energiją (pirmoji pasaulyje).

Rennes’o, Bresto tarptautiniai oro uostai. Brestas – didžiausias Prancūzijos karinis jūrų uostas. Turizmas. Pajūrio kurortai.

2097

Istorija

Nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antros pusės dabartinės Bretanės teritorijoje gyveno keltų gentys, romėnų vadintos galais. Jas 56 pr. Kr. nukariavo Gajus Julijus Cezaris. Kraštas, pavadintas Armorika (lot. pajūris), tapo Romos imperijos Lugduno Galijos provincijos dalimi.

486 ją nukariavo frankų karalius Chlodvigas I. 5–6 a. pusiasalyje apsigyveno iš Britanijos salų atsikėlę britai (išstumti įsiveržusių į salas anglų, jutų ir saksų genčių). Jie susiliejo su vietos gyventojais ir, manoma, sudarė bretonų tautos branduolį. Nuo 7 a. kraštas imtas vadinti Mažąja Britanija, vėliau – Bretane.

845–849 susikūrė savarankiška Bretanės hercogystė (sostinė – Rennes’as). 919–937 buvo užimta normanų. 1008–24 vyko antifeodalinis valstiečių sukilimas. Bretanės riteriai su normanais dalyvavo Anglijos užkariavime (1066) ir I kryžiaus žygyje (1096–99). Nuo 1169 Anglijos, nuo 1298 – Prancūzijos karalių vasalė.

1491 sudarytą Prancūzijos ir Bretanės asmeninę uniją sustiprino Onos Bretanietės vedybos su Karoliu VIII, 1499 – su Liudviku XII. 1532 Bretanė visiškai prijungta prie Prancūzijos, tapo viena jos provincijų.

Per 16 a. hugenotų karus nesėkmingai bandė atsiskirti. Kardinolo A. J. de Richelieu laikais (1624–42) Bretanė prarado turėtas luomų teises ir politines privilegijas. Dėl padidėjusių mokesčių 1675 įvykęs valstiečių Raudonųjų kepuraičių sukilimas buvo numalšintas. Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu per Vendée karus Bretanė rėmė rojalistus, priešinosi Katalikų Bažnyčios pertvarkai.

-Armorika; -Mažoji Britanija

2271