Bardot Brigitte (Brižita Bardò), tikr. Brigitte Anne‑Marie, B. B. 1934 09 28Paryžius, prancūzų kino aktorė, visuomenės veikėja. Laikoma 6–7 dešimtmečio erotizmo, emancipacijos, kūniškos laisvės simboliu. Nuo 7 m. lankė Marcelle’io Bourgot (1914–80) baleto mokyklą. 1947–50 studijavo Paryžiaus konservatorijoje (Jeannne’os Schwarz klasėje), nuo 1950 lankė baleto artisto ir choreografo Boriso Kniaseffo (1900–75) kursus. 1950 pozavo žurnalo Elle viršeliui. 1952 kine debiutavo Žavotos Lemuan vaidmeniu filme Kaimas Normandijoje (režisierius Jeanas Boyeras). 1956 išgarsėjo maištingosios Žiuljetos Ardi vaidmeniu R. Vadimo (1952–57 buvo susituokę) filme Ir Dievas sukūrė moterį. Šiame filme sukūrė naujos herojės – nepriklausomos, įžūlios, maištaujančios prieš nusistovėjusias elgesio normas, siekančios mėgautis gyvenimu ir seksualine laisve moters – tipą. Vaidino ir kituose R. Vadimo filmuose: Ursula (Mėnesienos juvelyrai 1958), Žana (Don Žuanas 73 1973, dar vadintas Jeigu Don Žuanas būtų moterimi).
Brigitte Bardot
B. Bardot. Žiuljetės vaidmuo filme Ir Dievas sukūrė moterį (1956, režisierius R. Vadimas; Antuano draugas – R. Vadimas)
Iš viso sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų kine; svarbesni (daugiausia vaidino romantinėse komedijose): Mimi (Meilės aktas 1953, režisierius A. Litvakas), Sofi Dimater (Būsimosios žvaigždės 1955), Anjesa Diumon (Skabant saulutės žiedlapius 1956, Lietuvoje rodytas pavadinimu Madmuazelė Striptizas, abiejų režisierius Marcas Allégret), Brižita (Na jau ta mergiotė! 1956), Brižita Lorjė (Paryžietė 1957), Viržini Dandjė (Pašoksi su manimi? 1959, visų režisierius Michelis Boisrond’as), Babetė (Babetė eina kariauti 1959, režisierius Christianas‑Jaque’as), Penelopė (Žavioji kvailelė 1964, režisierius Édouard’as Molinaro), Marija II (Tegyvuoja Marija! 1965, režisierius L. Malle’is), Felicija (Lokys ir lėlė 1970, režisierius Michelis Deville’is), Linda (Romo bulvaras 1971, režisierius Robert’as Enrico). Dramatinis talentas atsiskleidė filmuose Nelaimės atveju (1958, režisierius C. Autant’as‑Lara, vaidino Ivetę), Tiesa (1960, režisierius H.‑G. Clouzot, vaidino Dominiką Marso), Privatus gyvenimas (1962, režisierius L. Malle’is, vaidino Žilę), Panieka (1963, režisierius J.‑L. Godard’as, vaidino Kamilą Žaval).
Vaidybai būdinga spontaniškumas, paprastumas, seksualumas, siekis maištauti prieš visuomenės normas, aukštinti jausmų natūralumą. 7 dešimtmetyje dalyvavo muzikos ir šokio programose, dainavo prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis, išleido populiariosios muzikos albumų (Behind Brigitte Bardot 1960, Brigitte Bardot Sings 1963, B.B. 1964, Bonnie and Clyde, su Serge’u Gainsdbourgu, Brigitte Bardot Show, abu 1968). Nuo 1973 aktorė nesifilmavo.
Nuo 7 dešimtmečio B. Bardot aktyviai kovojo už gyvūnų teises, dalyvavo gyvūnų globos organizacijų veikloje. 1987 įkūrė Brigitte Bardot fondą, užsiimantį kova dėl gyvūnų gerovės. Garsėjo prieštaringais pasisakymais, buvo teista už rasinės neapykantos kurstymą. Parašė knygų, tarp jų – autobiografinių (Inicialai B. B. / Initiales B.B. 1996, Plutono aikštė / Le Carré de Pluton 1999, Kodėl? / Pourquoi? 2006, Kovos ašaros / Larmes de combat 2018).
1999 B. Bardot vardu pavadintas asteroidas nr. 17062. 2000 B. Bardot pastatytas paminklas Armação dos Búziosase (Rio de Žaneiras, skulptorė Christina Motta), 2017 – Saint‑Tropeze (Varo departamentas, skulptorius Milo Manara). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1985).
L: Brižita Bardo: Ir Dievas sukūrė moterį Kaunas 1995; S. de Beauvoir Brigitte Bardot and the Lolita Syndrome London 1961; Y. Alion Brigitte Bardot Paris 1989.