brilianto šlifavimo elementai: 1 – aikštelė, 2 – žvaigždės sienelė, 3 – viršutinė sienelė, 4 – viršutinė rundisto sienelė, 5 – karūna, 6 – rundistas, 7 – paviljonas, 8 – apatinė pagrindinė sienelė, 9 – kaletė, 10 – apatinė rundisto sienelė
briliántas (pranc. brillant – blizgantis), apvalia forma nušlifuotas juvelyrinio deimanto kristalas. Brilianto forma – dvi pagrindais sudėtos piramidės, kurių viena (viršutinė) nupjauta. Viršutinė piramidė (turi ≥32 šlifuotas sieneles ir aikštelę) vadinama karūna, apatinė (≥24 šlifuotas sieneles) – paviljonu. Tokia šlifavimo forma suteikia kristalui maksimalų blizgesį ir šviesos žaismą. Sienelės išdėstomos taip, kad lygiagretus šviesos pluoštas, patekęs į briliantą, būtų iš vidaus visiškai atspindimas. Dėl šviesos dispersijos kristalo viduje brilianto švyti vaivorykštės spalvomis. 1919 M. Tolkowsky (Jungtinės Amerikos Valstijos) pirmasis pateikė optimalias šlifavimo proporcijas. Briliantai vertinami pagal masę (karatais), spalvą, skaidrumą ir šlifavimą. Brangiausi briliantai – bespalviai arba su žydru ar rožiniu atspalviu, be intarpų, labiausiai spindintys. Briliantai naudojami juvelyriniams dirbiniams, apdovanojimų ženklams.
22