briològija (gr. bryon – samana + logos – mokslas), botanikos šaka, tirianti samanas, jų formą, sandarą, paplitimą. Naudojasi aprašomuoju ir eksperimentiniu metodais. Briologija teikia duomenų augalų sistematikai, citologijai, miškininkystei, dirvotyrai, fitocenologijai, paleobotanikai.
Pasaulyje
Pradininkas W. F. B. Hofmeisteris (Vokietija) 1851 aprašė samanų vystymąsi, jų kartų kaitą, samanų ryšį su kitais archegoniniais augalais. Svarbiausia šiuolaikinės briologijos kryptis – sistematika. Samanų sistematikos ir floros tyrimo darbų parašė W. Mönkemeyeris, K. Mülleris (Vokietija), V. Brotherusas (Suomija), S. Arnellis (Švedija), R. Schusteris (Jungtinės Amerikos Valstijos), L. Savič-Liubickaja, Z. Smirnova (Rusija).
Lietuvoje
Pirmųjų žinių apie samanas pateikė J. E. Gilibert’as (1781), S. B. Jundzilas (1791, 1811), J. Jundzilas (1821, 1830), K. Szafnaglis (1908). Išsamiau Lietuvos samanas pradėjo tirti A. Minkevičius. Veikale Pradmenys Lietuvos samanų florai tirti (išspausdintas 1931–35) jis aprašė daugiau kaip 200 samanų rūšių, 1955 parašė Vadovą Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti. Apie įvairių Lietuvos vietų samanas duomenų pateikė J. Mowszowiczius (1937), K. Brundza, B. Povilaitis (1937), E. Purvinas (1940), I. Bakšytė (1968), O. Malakauskienė (1968). J. Pipinys 1953–55 tyrė Rytų Lietuvos pievų ir žemapelkių samanų ekologiją ir pasiskirstymą. A. Kuzas 1973–77 paskelbė darbų apie kerpsamanių rūšių įvairovę, ekologiją, paplitimą. I. Jukonienė nuo 1982 tiria Lietuvos samanų įvairovę, ekologiją ir paplitimą. J. R. Naujalis, N. Kalinauskaitė ir M. Grinevičienė parašė Vadovą Lietuvos kerpsamanėms pažinti (1995).
1615