brtai (lot. Britones), keltų gentys, 8 a. pr. Kr.–5 a. Didžiosios Britanijos salos pagrindiniai gyventojai. Pirmą kartą (pretanų ar pritanų vardu) paminėti 4 a. pr. Kr. graikų keliautojo Pitėjo Masaliečio. Iki romėnų užkariavimo, manoma, britų buvo 2–3 mln., jie turėjo miestų (vadinamieji oppida), išveždavo auksą, sidabrą, geležį, grūdus. 43 po Kr. romėnai pradėjo britus nuolatos puldinėti. Nuo britų vardo kilo Britanijos – Romos provincijos – pavadinimas. 5–6 a. juos nukariavo anglosaksai; dalis britų buvo išžudyta, dalis asimiliuota, kiti išstumti į Velsą, Škotiją ir Armorikos pusiasalį Galijoje (jis pradėtas vadinti Bretane).
-pretanai; -pritanai