Briùgė (flamand. Brugge, pranc. Bruges), miestas Belgijos šiaurės vakaruose, Flandrijoje, netoli Šiaurės jūros; Vakarų Flandrijos provincijos centras.
Plotas 141 km2 (su Zeebrugge). 119 900 gyventojų (2024).
Briugės senamiestis; kairėje matyti Dievo Motinos bažnyčios bokštas, dešinėje – befrua
Į Briugės uostą įplaukia jūrų laivai; laivybos kanalai jungia jį su Šiaurės jūros uostais – Zeebrugge (kanalas 13 km ilgio), Oostende. Kanalas į Gentą (39 km). Briugės ir Zeebruggės uostų komplekso krovinių apyvarta daugiau kaip 30 mln. t per metus. Per Briugę eina Briuselio–Oostendės geležinkelis. Automobilių keliai į Oostendę, Gentą ir Lille’į (Prancūzija). Juodoji metalurgija, vagonų, laivų variklių, žemės ūkio mašinų gamyba, tekstilės (nėrinių, kilimų), siuvimo, maisto (malimo, alaus, žuvų konservų), elektrotechnikos, elektronikos, stiklo pramonė. Gėlių prekyba; auginamos orchidėjos. Tarptautinio turizmo centras. Daug muziejų, tarp jų – H. Memlingo, Groeningės muziejus su flamandų tapybos (14–20 a.) galerija, Gruuthusės muziejus (15 a. pastate; taikomasis menas).
2271
Architektūra
Išliko netaisyklingo plano vidurinių amžių senamiestis (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000) su vingiuotomis gatvelėmis, kanalais, siaurais gotikiniais pastatais, bažnyčiomis, bokštais, tiltais; išliko ir treji miesto vartai (buvo 9).
Briugės rotušė (1376–1421, išplėsta 15–16 a.)
Gotikinė Šv. Išganytojo katedra (13–14 a.), gotikinė Dievo Motinos (13–16 a., bokšto aukštis 122 m; joje Marijos Burgundietės ir Karolio Drąsiojo bronziniai antkapiai, Michelangelo paveikslas Madona su kūdikiu, visi 16 a.) bažnyčia. Prekybos halės (pradėtos 1248, pagrindinis pastatas 1284–1364, perstatytos 16 a.) su 47 varpų befrua (13–15 a., aukštis 80 m); jose – dailės muziejai, rotušė (1376–1421, išplėsta 15–16 a.) su turtingu gotikiniu dekoru, renesansinė buvusi miesto kanceliarija (1537), Švč. Kraujo bažnyčia (12–16 a.), Teisingumo rūmai (pradėti 1520, fasadai 1727). 20 a. pastatai: municipalinė dailės galerija (1930), geležinkelio stotis (1939).
2271
Istorija
Briugė pirmąkart paminėta 7 a. Nuo 1093 Flandrijos grafų rezidencija. 13–15 a. – gelumbės audimo centras, vienas svarbiausių Šiaurės Europos prekybos centrų; Briugei priklausė vilnos įvežimo iš Anglijos monopolis. Nuo 1302 Briugė – savavaldus miestas.
15 a. Zwijno upės žiotyse susikaupus dumblo ir sutrikus prekybai, Briugė smuko, tačiau liko svarbus centras ir Burgundijos hercogų rezidencija (nuo 1384); Briugėje gyveno dailininkai broliai J. van Eyckas ir H. van Eyckas, H. Memlingas.
Po 16 a. religinių ir politinių kovų bei iškilus Antverpenui galutinai prarado svarbą.
Pastačius Zeebruggės uostą ir sujungus jį su Briuge kanalu (atidarytas 1907) Briugė tapo prekybos, pramonės ir turizmo centru. Per I ir II pasaulinius karus okupuota vokiečių.
-Zeebrugge; -Zebriugė
2271