R. van der Weyden. Nuėmimas nuo kryžiaus (aliejus, iki 1443, Prado muziejus Madride)
Briùgės mokyklà, ankstyvojo renesanso tapybos stilistinė pakraipa, kuri reiškėsi 15 a. Briugės dailininkų kūryboje. Derinti vėlyvosios gotikos ir renesanso stilių bruožai. Daugiausia kurti altorių paveikslai, tapyti aliejumi ant medžio lentų (pirmą kartą dailės istorijoje). Būdinga statiškos, frontalios, kartais panoraminės daugiafigūrės kompozicijos (triptikai, poliptikai), aukšta horizonto linija, menkai išplėtota erdvinė ir spalvinė perspektyva, greta šventųjų vaizduojami donatoriai, ištęstos personažų figūros, jų dydžių priklausomybė nuo asmens svarbos (šventieji didžiausi net antrajame plane), kartais egzaltuoti, nenatūralūs judesiai, ryškios, lokalios spalvos, detalizuotas, grakštus piešinys. Žymiausi dailininkai: Flémalle’io meistras (manoma, R. Campinas), J. van Eyckas ir H. van Eyckas (poliptikas Avinėlio pagarbinimas, vadinamasis Gento altorius, baigtas 1432), R. van der Weydenas (Nuėmimas nuo kryžiaus, apie 1435), H. van der Goesas (Išminčių pagarbinimas, vadinamasis Portinari altorius, 1476), H. Memlingas, G. Davidas.
H. van der Goes. Diptikas Žmogaus nuopuolis ir atpirkimas (aliejus, medis, po 1479, Meno istorijos muziejus Vienoje)
2972