briuseliniai kopūstai

briuselniai kopstai, dvimetės daržovės. Priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimos Brassica genčiai. Nuo kitų kopūstų skiriasi išvaizda. Maistui vartojamos gūželės. Dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais užauga stiebas (iki 50–80 centimetrų). Apie jį ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėsto lapai, jų pažastyse užauga graikinio riešuto dydžio gūželės. Ant vieno augalo jų būna 20–60, bendra masė iki 600–700 gramų. Stiebo apačioje gūželės subręsta anksčiau ir yra didžiausios. Optimali gūželių formavimosi temperatūra 12 °C. Antraisiais metais iš viršūninio pumpuro ir gūželių užauga žiediniai ūgliai (iki 1,5 m aukščio), ant jų formuojasi ankštaros su sėklomis (1 g būna iki 400 sėklų). Sėklos daigios 3–4 m., dygsta 3–6 dienas. Sėklos sėjamos į daigyną balandžio viduryje. Daigai lauke sodinami gegužės antroje pusėje 60 × 70 cm atstumu. Daigai labai reiklūs šviesai.

briuselinis kopūstas

briuselinio kopūsto stiebas su gūželėmis

Ilgos vegetacijos (130–170 d.) augalai, mėgsta šviesą, drėgmę. Gerai auga humusinguose dirvožemiuose, kurių pH 6,5–7,2. Briuseliniai kopūstai būna vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji. Derlius nuimamas spalio–lapkričio mėnesiais, lengvai pakelia 8–10 °C šalnas. Derlingumas 4–6 t/ha. Gūželės vartojamos šviežios, konservuotos, ypač tinka šaldyti. Briuseliniai kopūstai maistingesni už gūžinius baltuosius kopūstus, nes turi iki 4,8 % baltymų, 0,6 % riebalų, 6,6 % angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalio, kalcio, geležies, magnio. Vitamino C juose yra net 5–6 kartus daugiau negu baltagūžiuose kopūstuose.

Briuseliniai kopūstai auginami nuo 13 amžiaus. Paplitę Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje auginami retai.

briuselinių kopūstų laukas centrinėje Kalifornijoje

briuselinis kopūstas

1680

-kopūstai; -kopūstas; - briuselinis kopūstas; -briuselio kopūstas; -briuselio kopūstai