Šv. Mykolo ir šv. Gudulos katedra Briuselyje (1226–75, perstatyta 1490, 1665, 1702)
Briùselio architektūrà
12–19 amžius
Briuselio rotušė (1401–55)
Išliko miesto sienos (12 a.) Juodasis bokštas (pradėtas statyti apie 1200, perstatytas 16 a.), vartai (1381, perstatyti 1869). Miesto centrinė dalis, susiformavusi viduriniais amžiais, yra spindulinio žiedinio plano. Senne’os kairiajame krante išsidėstęs Žemutinis, dešiniajame – Aukštutinis miestas. Žemutiniame mieste – Šv. Mykolo ir šv. Gudulos katedra (1226–75, perstatyta 1490, 1665, 1702), Didžiosios aikštės ansamblis (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998): vėlyvosios gotikos rotušė (1401–55) su 96 m aukščio bokštu, Karaliaus (dabar Istorijos muziejus, pastatyta 1525, perstatyti 19 a.) ir gildijų namai (perstatyti baroko stiliumi 17–18 amžiuje). Aukštutiniame mieste yra Karališkoji aikštė (1780), Karalių (18 a. pastatyti 2 korpusai 1829 sujungti, 20 a. perstatyti) ir Belgijos federalinio parlamento rūmai (1783, architektas G.‑B. Guimardʼas), Briuselio parkas (18 amžius).
19 a. istoristiniai pastatai: Nacionalinio banko (1865, architektai H. Beyaertas, W. Janssensas, vėliau išplėstas), Teismo (1866–83, architektas J. Poelaertas) rūmai. Moderno stiliaus pastatų suprojektavo architektas V. Horta – Tasselio (1893), E. van Eetvelde’s namas (1895), Solvay namas, nuosavas namas su studija (abu 1898, dabar V. Hortos muziejus; visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000).
Šv. Huberto galerijos Briuselyje (1847, architektas J.‑P. Cluysenaaras)
Gildijų ir gyvenamieji namai Didžiojoje aikštėje Briuselyje (17 a.)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Vienas raiškiausių 20 a. pradžios pastatų Belgijoje – secesiniai Stoclet rūmai (1911, architektas J. Hoffmannas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2009). 20 a.–21 a. pradžioje suprojektuota centrinės geležinkelio stoties rūmai (projektas 1937, pastatyta 1952, architektas V. Horta), 110 m aukščio EXPO‑58 pasaulinės parodos simbolis – Atomium (inžinierius A. Waterkeynas, 1917–2005, architektai A. Polakas, 1914–88, J. Polakas, 1920–2012; restauruotas 2002), NATO būstinės senasis (1967) ir naujasis (2017, vyriausiasis architektas J. Palma) pastatas, Europos Komisijos būstinė (1969, architektai L. De Vestelis, J. Gilsonas, A. ir J. Polakai, renovuota 2004, architektai O. Lallemandas, S. Beckersas, W. Van Campenhoutas), bendrovės Belgacom dangoraižiai (1996, architektūrinė bendrovė Jasper‑Eyers Architects), Prancūzų bendruomenės parlamento rūmai (2013, architektūrinė bendrovė SKOPE), gyvenamasis ir prekybinis kompleksas Aukso vilna (architektūrinė bendrovė UNStudio), Europos Sąjungos Tarybos būstinė (architektūrinės bendrovės Samyn and Partners, Studio Valle, inžinerinė bendrovė Buro Happold, abu 2016).
1504
2271
-Briuselis