bróliai, 11–16 a. Romos katalikų karinių vienuolių ordinų nariai. Vokiečių ordino brolius sudarė kunigai, riteriai ir patarnautojai. Svarbiausi iš brolių buvo riteriai. Vokiečių ordino statutai, parengti pagal tamplierių statutus, nustatė griežtai drausmingą karinę organizaciją. Greta trijų vienuolystės įžadų (neturto, skaistybės, paklusnumo) buvo priimtas ketvirtasis – be atodairos kovoti su katalikų tikėjimo priešais. Brolių svarbiausias organizacinis vienetas buvo konventas (12 riterių ir 6 kunigai). 13–14 a. įstoti į ordiną ir tapti broliais buvo svarbiausias vokiečių aristokratų ir riterių jaunesniųjų sūnų, nepaveldinčių žemės valdų, siekis. Nors Vokiečių ordino statutai draudė prabangą (net didysis magistras negalėjo puošti savo ginkluotės), aukšta kilmė iš esmės leisdavo išlaikyti palydą ir garantavo svarbias pareigas. Kita vertus, griežta centralizacija sudarė sąlygas iškilti ir pasižymėjusiems žemesnės kilmės nariams (ordino ir jo valstybės kūrėjas Hermannas von Salza buvo kilęs iš ministerialų, t. y. karo tarnų). Brolių gretas papildė vadinamieji įbroliai (jie, atidavę savo turtą, būdavo ordino išlaikomi).
683
Vokiečių ordino broliai