broljos, krikščionių pasauliečių visuomeninės religinės organizacijos. Rūpinasi doktrinos skelbimu, religingumo stiprinimu, globoja ligonius, vargšus, padeda laidoti mirusiuosius. Turi savo statutus; joms vadovauja kunigai, vienuoliai. Skiriamos dieviškųjų asmenų ir Dievo paslapčių (Dievo vardo, Švenčiausiosios Trejybės, Šventosios Dvasios, Gerojo Ganytojo, Dievo Kūno, Švenčiausiojo Sakramento), Švč. Mergelės Marijos (sodalicijos) ir šventųjų (Šventosios Šeimos, Šv. Petro ir Pauliaus, Dvylikos apaštalų, Angelų sargų, Šv. Antano Paduviečio) brolijos.
Istorija
Pirmosios brolijos pradėjo kurtis 4 a. kaip liturginiai asketiniai, dvasinės brolybės ir kiti sambūriai. Nuo 8 a. veikė brolijos, praktikuojančios askezę ir užsiimančios karitatyvine veikla. Nuo 13 a. Vakarų Bažnyčioje labiausiai paplito Švenčiausiosios Trejybės, Švč. Mergelės Marijos kulto, karitatyvinės ir globojančios piligrimus brolijos. Viduriniais amžiais prie katedrų ir vienuolynų veikė po keletą brolijų. Reformacijos laikotarpiu brolijų veikla susilpnėjo. Po Tridento susirinkimo (1545–63) pradėjo kurtis katechetinės brolijos, kovojančios su eretiniais judėjimais (erezija). 18 a. brolijų veikla susilpnėjo, atsinaujino 19 a. antroje pusėje.
Brolijos Lietuvoje
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmosios brolijos pradėjo kurtis 15 a. viduryje. Veikė katalikų brolijos – Šv. Jono (1430 Vilniuje), Šv. Onos (1500 Vilniuje, 1508 Kaune), Šv. Mykolo (1507 Vilniuje), Gailestingumo (1521 Vilniuje), Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (1521 Geranainyse).
16–18 a. veikė ir stačiatikių brolijos – Vilniuje prie Švenčiausiosios Trejybės vienuolyno (1587), Mogiliave, Slucke, Lvove. Jų aukščiausias organas – narių sueiga, kuri rinko seniūnus, kai kurios turėjo įstatus. Kurį laiką buvo tiesiogiai pavaldžios Konstantinopolio patriarchui. Steigė mokyklas, spaustuves, teikė labdarą, priešinosi katalikybės ir protestantizmo plitimui, Brastos bažnytinei unijai (1596). Po jos daugelis virto unitų brolijomis: Švč. Mergelės Marijos globos (1622 Vilniuje), Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios (1668 Žirovicuose) brolijos.
Katalikų brolijos po Tridento susirinkimo daugiausia steigėsi prie vienuolynų ir bažnyčių. Bernardinai įkūrė Šv. Barboros, Šv. Pranciškaus, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo brolijas, dominikonai – Rožinio, karmelitai – Škaplieriaus, Šv. Juozapo, pranciškonai – Šv. Antano brolijas. Prie jėzuitų kolegijų veikė sodalicijos; 1573 prie Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje įsteigta Kristaus Kūno brolija, 1671–1940 prie Vilniaus katedros veikė Švč. Mergelės Marijos arkibrolija. 17–18 a. ypač paplito Švenčiausiojo Sakramento, Šv. Juozapo ir Nikodemo, Šv. Izidoriaus brolijos. 1863 Rusijos valdžia daugumą brolijų uždraudė; iki 1905 veikė slaptai.
1918–40 Kretingoje veikė pranciškonų vadovaujama tretininkų brolija, Kaune – jėzuitų Maldos apaštalavimo brolija, kapucinų Ligonių apaštalavimo brolija (leido žurnalą Lurdas), parapijose – Angelo sargo vaikų brolija (vykdė vaikų katechezę), Gyvojo rožinio brolija, Šv. Juozapo brolija. Atkūrus nepriklausomybę prie vienuolijų (pranciškonų, dominikonų) veiklą atgaivino tretininkai, parapijose suaktyvėjo Gyvojo rožinio grupelių veikla.
656