bromas
bromas
bròmas (Bromum; gr. brōmos – smarvė), Br, periodinės elementų sistemos VII A grupės cheminis elementas, halogenas. Laisvas bromas tamsus, raudonai rudas, takus skystis. Garai aštraus kvapo, troškūs. Tipiškas nemetalas. Junginiuose vienvalentis. Su deguonimi, azotu, anglimi nereaguoja, išstumia jodą iš jo junginių. Bromo oksidai ir junginiai su kitais halogenais nepatvarūs. Reaguodamas su metalais sudaro bromidus. Bromas tirpsta vandenyje ir reaguodamas su juo sudaro silpną hipobromito rūgštį HBrO. Kitos deguoninės bromo rūgštys – bromato rūgštis HBrO3, bromito rūgštis HBrO2 – yra nepatvarios, negali būti išskirtos grynos; patvarūs tik jų vandeniniai tirpalai ir druskos (bromatai).
Bromas reaguoja su organiniais junginiais (pakeičia prie dvigubojo ryšio C=C esantį vandenilį) – susidaro bromo organiniai junginiai (metilbromidas, etilbromidas, dibrometilenas), kurie naudojami dažikliams, pesticidams, antidetonatoriams, vaistams gaminti; dibrometanu etiliuojamas benzinas, dibrompropilfosfato dedama į pluoštus, iš kurių audžiama užuolaidos, kilimai, plastikus (jų degumui sumažinti); bromstirenas yra kvapioji medžiaga, bromacetofenonas – lakrimatorius. Gamtoje bromo yra kalio ir natrio druskų telkiniuose, vandenynų (apie 65 mg/l), sūriųjų ežerų (4 g/l) vandenyje, iš kurio jis ir gaunamas: bromidai oksiduojami chloru, bromas iš tirpalo pašalinamas karštais vandens garais arba oru, po to kondensuojamas ir gryninamas. Pasaulyje per metus pagaminama apie 300 tūkstančių tonų bromo. Bromas – nuodingas. Dirgina akių ir nosies gleivines, sukelia spazmus ir kvėpavimo takų ligas. Dirbant su bromu naudojama dujokaukė, pirštinės ir specialūs drabužiai. Koncentracijos ribinė vertė 0,5 mg/m3. Jei bromo patenka ant odos, plaunama sodos tirpalu, tepama tepalais, kuriuose yra geriamosios sodos.
Pirmasis 1826 bromą išskyrė prancūzas Antoineʼas Jérômeʼas Balardas, kalio bromidą veikdamas sieros rūgštimi ir mangano oksidu.
1
2591