Brommės-Lyngby kultūra (Bròmės-Liùngbiu kultūrà), Lyngby kultūra (Liùngbiu kultūrà), vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Pavadinta pagal Brommės ir Nørre Lyngby gyvenvietes (Danijoje). Datuojama aleriodo vidurio–vėlyvojo driaso pradžios ledyniniu laikotarpiu (9500–8700 pr. Kr.), plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Brommės‑Lyngby kultūros genezė siejama su fėdermeserio kultūra ir vėlyvąja Hamburgo kultūra. Skiriami Brommės‑Lyngby kultūros 2 etapai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Kultūrai būdingas Lyngby tipo kaplys (kirvis), gamintas iš šiaurinio elnio rago. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo titnaginius dirbinius (ruošiniai jų gamybai kieto skėlimo technika buvo nuskeliami nuo vienagalių skaldytinių) – masyvius plačia ir stora įkote antgalius, galinius gremžtukus, įstrižai retušuotus ir dviem kryptimis nuskeltus rėžtukus, retušuotas skeltes bei nuoskalas. Brommės‑Lyngby kultūrą pakeitė Ahrensburgo kultūra.
Brommės‑Lyngby kultūros radiniai (iš Brommės gyvenvietės): 1–3 – įkotiniai antgaliai, 4–5 – gremžtukai, 6–7 – rėžtukai
Brommės-Lyngby kultūra Lietuvoje
Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 šios kultūros gyvenviečių: Margių Sala (Margių gyvenvietės), Derežnyčios stovyklavietės (6 ir 30), 8 Mergežerio stovyklavietė (Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės), Vilniaus antroji ir kitos stovyklavietės, Ežeryno titnago kasyklos, Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta (Varėnos rj. savivaldybės teritorija).
2674