brònchai (bronchi), aukštesniųjų stuburinių gyvūnų (amniotų) ir žmogaus kvėpavimo sistemos dalis; standūs vamzdeliai, kuriais oras iš trachėjos patenka į plaučius.
Žmogaus bronchai
Sudaro bronchų medį: trachėja šakojasi į du pagrindinius bronchus, kurie įeina į plaučius pro plaučių vartus, šie dalijasi į skiltinius bronchus, pastarieji – į segmentinius ir šakojasi į segmentines bronchų šakas iki bronchiolių (smulkiausieji bronchai). Bronchų sienelė išklota gleivinės, padengtos vienasluoksniu stulpiniu virpamuoju epiteliu, kuris pašalina ant sienelių nusėdančias dulkes ir kitus svetimkūnius. Pogleivyje yra liaukų, gaminančių gleivinį sekretą. Raumeniniame dangale yra išilgai ir spirališkai išsidėsčiusių lygiųjų raumenų bei elastinių skaidulų. Į išorę nuo raumeninio dangalo yra įvairių formų kremzlinių plokštelių; jos neleidžia bronchams subliūkšti. Bronchus inervuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Parasimpatiniai nervai bronchus sutraukia, simpatiniai – išplečia. Keičiantis bronchų spindžiui, kinta ir įkvepiamo oro srovės greitis, temperatūra, drėgnumas.
žmogaus bronchai: 1 – trachėja, 2 – kairysis pagrindinis bronchas, 3 – skiltiniai bronchai, 4 – segmentiniai bronchai, 5 – dešinysis pagrindinis bronchas
Gyvūnų bronchai
Žinduolių bronchų medis panašus į žmogaus.
Roplių trachėja dalijasi į 2 pagrindinius bronchus. Jie įeina į plaučių maišus, kuriuose iš sukremzlėjusių pertvarų formuojasi smulkesnės bronchų šakos.
Paukščių pagrindiniai bronchai šakojasi į kelis antrinius bronchus. Juos jungia daug lygiagrečių kanalų (parabronchų), nuo kurių į visas puses šakojasi ataugos (bronchiolės). Keli antriniai bronchai pro plaučius pereina į oro maišus, įsiterpusius tarp vidaus organų.
1390