Juospáitis Bronislovas (slap. Direktorius) 1925 12 05Rimaisai (Ramygalos vlsč.) 2021 12 26Panevėžys (palaidotas Ramygalos kapinėse), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Vyresnysis puskarininkis (1998). Karys savanoris (1998).
Veikla
Mokėsi Žudžių (Ramygalos vlsč.), Truskavos pradžios ir Ramygalos vidurinėje mokykloje (vėliau gimnazija). 1943 su broliu Jonu (g. 1924) tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. 1944 08 gavę šaukimus į SSRS kariuomenę, abu slapstėsi, tapo Stasio Eitminavičiaus‑Rupūžėno (1912–1947 10 09) būrio partizanais. Nuo 1947 B. Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio‑Pažįstamo (1914 06 23–1950 09 17) būrio partizanas. 1948 dalyvavo kautynėse Krekenavos miške (Krekenavos vlsč.), 1949 – Pašilių miške (Ramygalos valsčius). 1950 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas; Gedimino rinktinės vado J. Viapšto nurodymu platino antisovietinius atsišaukimus.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas (dešinėje) Bronislovui Juospaičiui įteikia skulptūrėlę Žinia, skirtą Kovo 11-ajai (Lietuvos Respublikos Seimas, 2018 03 11)
1951 03 14 Glitėnų kaimo apylinkėse (Ramygalos rj.) per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rj. skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais sunkiai sužeistas. Kartu su žuvusiais bendražygiais – Gedimino rinktinės vadu J. Viapštu, jo adjutantu Kaziu Gvergždžiu‑Klajūnu (g. 1928), partizanais Antanu Burkausku‑Brakonieriumi (g. 1912), Stasiu Giedraičiu‑Stasiu (g. 1932 06 15), Jonu Kraujaliu‑Sūnumi (g. 1924 01 01), Danieliumi Kriščiūnu‑Liubku, Inžinieriumi (g. 1922 09 01), Jonu Masioku‑Ąžuolu (g. 1923) ir Leonu Štaroliu‑Aru (g. 1921 07 12) – buvo atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę, išaiškėjus, kad liko gyvas, buvo suimtas kaip Jonas Masiokas.
Vyčio apygardos Vėtros būrio partizanai. Antras iš dešinės stovi Bronislovas Juospaitis‑Direktorius (apie 1950)
Kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Gydant Vilniaus kalėjimo ligoninėje buvo išsiaiškinta tikroji jo tapatybė. Karo tribunolo 1952 02 02 nuteistas 25 m. kalėti lageryje; kalintas Gornyj lageryje Norilske, Oziorlage (Bratsko rj., Irkutsko sr.) ir Dubrovlage (Mordovija), baigė vidurinės mokyklos 7 klases, įgijo elektriko specialybę. Dirbo medžio apdirbimo fabrike, 1966 paleistas. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje. Iki 1990 02 15 buvo nuolat stebimas KGB. 1990 atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, priklausė Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorui Likimai.
1947 12 19 B. Juospaičio tėvai Motiejus (m. 1948 05) ir Agnietė, sesuo Marcijona ir brolis Petras buvo ištremti į Tomsko sritį, 1961 grįžo į Lietuvą. Brolis Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės partizanas Jonas Juospaitis‑Aficierius žuvo 1948 08 07 Raukštonių kaime (Ramygalos valsčius).
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis ir Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Laisvės premija (su kitais, 2018).
2737
Direktorius; -Jonas Masiokas; -Bronislovas Juospaitis