Grigeliónis Bronius 1935 11 01Iciūnai (Vaškų vlsč., Biržų apskr.) 2014 05 23Vilnius, lietuvių matematikas, vienas Lietuvos mokslininkų sąjungos steigėjų. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1987; 1972–87 narys korespondentas), Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (1991). Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1970).
Išsilavinimas ir veikla
1959 baigė Vilniaus universitetą. 1959–2006 dirbo Matematikos ir informatikos institute (iki 1990 Matematikos ir kibernetikos institutas), nuo 1970 Matematinės statistikos skyriaus vadovas, Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1963–2005 dar dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1971). Lietuvos matematikų draugijos (1968), Tarptautinio statistikos instituto narys (1976). 1991–95 Lietuvos mokslo tarybos narys.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų kryptis – atsitiktinių procesų teorija ir jų statistika. Nustatė laiptinių atsitiktinių procesų sumų konvergavimo į Poissono procesą būtinas ir pakankamas sąlygas. Atsitiktinių procesų optimaliojo stabdymo srityje nustatė statistikų pakankamumo ir markoviškumo kriterijus, ištyrė Markovo procesų optimaliojo stabdymo ir Stephanos problemų ryšį. Išplėtojo semimartingalų lokaliųjų charakteristikų ir taškinių procesų intensyvumo matų koncepcijas, sukūrė procesų su nepriklausomaisiais pokyčiais ir Ito stochastinių lygčių sprendinių martingaliąją charakterizaciją, funkcionalų integralinę išraišką ir netiesines filtracijos lygtis, nustatė tikimybinių matų absoliučiojo tolydumo kriterijus. Su R. Mikulevičiumi sukūrė bendrą funkcionalinių ribinių teoremų įrodymo metodą, pagrįstą ribinių taškų martingaline charakterizacija.
Bronius Grigelionis
Jį pritaikė matematinės statistikos, masinio aptarnavimo teorijos ir tikimybinės skaičių teorijos asimptotiniams uždaviniams spręsti. Nustatė stochastinių evoliucinių lygčių sprendinių egzistavimo, vienaties ir stabilumo sąlygas, apibrėžė ir ištyrė atsitiktinių procesų su pralaidžiaisiais pasieniais klasę. Išplėtojo stacionariųjų difuzijų atvirajame intervale ekstremaliųjų reikšmių teoriją. Hellingerio integralų teorijoje apibrėžė ir joje panaudojo geometrinio vidurkio mato sąvoką. Ištyrė Gausso skirstinių mišinių savybes. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1969).