Kelbáuskas Bronius 1904 12 25Liepoja 1975 06 09Vilnius, pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir pirmasis baletmeisteris.
Išsilavinimas ir veikla
1919–22 lankė privačią baleto studiją Charkove (pas E. Cecchetti mokinę Nataliją Dudinskają, sceninis vardas Taljori, 1877–1944), 1922–25 – O. Dubeneckienės baleto studiją Kaune. Stažavo baleto studijose Paryžiuje pas M. M. Kšesinskają (1934) ir Londone pas N. Legatą (1935). 1922–25 šoko Valstybės operos spektakliuose, 1925–44 Valstybės teatro (nuo 1940 veikė įvairiais pavadinimais), 1944–75 Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės solistas ir baletmeisteris. 1935 su lietuvių baleto trupe gastroliavo Monte Carlo ir Londone. Po gastrolių Londone 1935 šoko René Blumo trupėje Ballet russe (su ja lankėsi įvairiuose Europos ir Afrikos miestuose). 1937–40 Valstybės teatro baleto studijos pedagogas ir vadovas. Nuo 1969 buvo Respublikinių profsąjungų rūmų žydų liaudies šokių kolektyvo baletmeisteris konsultantas. Prisidėjo prie masinių šokių švenčių rengimo.
Bronius Kelbauskas
B. Kelbauskas (su V. Nemčinova centre) repetuoja P. Čaikovskio baletą Gulbių ežeras (kairėje – repetitorius N. Zverevas)
Baleto vaidmenys
B. Kelbauskas. Arlekino vaidmuo R. Drigo baleto Arlekinada spektaklyje
Jo sukurtiems vaidmenims būdinga klasikinė šokio forma, elegancija (Francas – L. Delibes’o Kopelija, Zygfrydas – P. Čaikovskio Gulbių ežeras, Poetas – Šopeniana, pagal F. Chopino, A. Glazunovo muziką, Dezirė – Miegančioji gražuolė, Albertas – A. Ch. Adamo Žizel), temperamentas (Poloviečių vadas A. Borodino operoje Kunigaikštis Igoris, Bazilis – L. Minkaus Don Kichotas), šokio plastika (Chanas Girėjus – B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas, Antanas, Veblevskis – J. Pakalnio Sužadėtinė).
Sukurti baletai
B. Kelbauskas kaip choreografas debiutavo 1936 pastatęs vienaveiksmį baleto spektaklį Vienos džiaugsmas (pagal J. Strausso muziką). Jo talentas atsiskleidė kuriant siužetinius baletus; svarbiausi: Šecherazada (1937, 1959, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką), B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas (1938) ir Kaukazo belaisvis (1939), R. Gliero Raudonoji aguona (1940), J. Pakalnio Sužadėtinė (1943, 1952; pirmasis daugiaveiksmis lietuviškas baletas), M. Čulakio Tariamasis sužadėtinis (1962), P. Čaikovskio Spragtukas (1963), J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis (1965). Pastatė televizijos baletų (Pavasaris ir mados, Žvejo nuotykis 1970), sukūrė kompozicijų lietuviško cirko pasirodymams. Žymiausi mokiniai: T. Sventickaitė, G. Sabaliauskaitė, V. Grivickas, H. Kunavičius, H. Banys, Č. Žebrauskas.
B. Kelbauskas. J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1943, dailininkas V. Andriušis)
Atminimo įamžinimas
1983 Vilniuje, ant namo A. Vienuolio g. 14, kuriame 1958−75 gyveno B. Kelbauskas, buvo atidengta memorialinė lenta.
B. Kelbauskas. J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1955)
B. Kelbauskas. Baleto spektaklio Šecherazada scena (1959, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, dailininkė R. Songailaitė, © LATGA, 2020)
L: A. Ruzgaitė Baleto solistas ir choreografas Bronius Kelbauskas / sud. H. Šabasevičius Vilnius 2024.
57
2271