Bronius Petrėtis

Bronius Petrėtis

Petrtis Bronius 1940 03 28Kairėnai (Grinkiškio vlsč., Kėdainių apskr.), lietuvių fizikas. Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1989). 1951 su šeima ištremtas į Ust-Tunguską (Jeniseisko rj., Krasnojarsko kraštas), 1955 grįžo į Lietuvą.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1968 baigė Vilniaus universitetą, 1968–86 dirbo Vilniaus universitete, 1986–90 Elektrografijos institute, 1990–2007 Fizikos institute. 1968–74 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete (1969–91 Vilniaus inžinerinis statybos institutas), 1997–2011 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (2011–18 Lietuvos edukologijos universitetas); profesorius (2002).

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų sritys: kondensuotosios medžiagos, lazerių fizika. Tyrė kondensuotųjų medžiagų fazinės sudėties, seleno lokalizuotų būsenų energetinio ryšio priklausomybę nuo kondensavimo sąlygų, lazerio panaudojimo galimybes metalų pjovimui, suvirinimui, legiravimui, sintezei. Sukūrė sluoksnio paviršiaus potencialo reljefo tyrimo metodiką, plėtojo plonų kondensuotų sluoksnių sandaros tyrimą elektroninės mikroskopijos metodu. Paskelbė daugiau kaip 170 mokslinių straipsnių. 16 išradimų.

Knygos

Parašė knygas: Medžiagų atsparumas: praktikos darbai (2001), Medžiagų atsparumas: pratybos ir laboratoriniai darbai (elektroninis leidinys, 2007), Medžiagų atsparumas: teorijos pagrindai (elektroninis leidinys, 2008).