Pušnis Bronius, iki 1927 Lẽonas 1888 10 25Palnyčia (Marijampolės apskr.) 1967 05 21Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. 1918–19 prisidėjo prie sovietų valdžios institucijų kūrimo Lietuvoje. 1919 įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP). 1920–26 dirbo profwsinėse sąjungose, įsitraukė į antivalstybinę Lietuvos komunistų partijos veiklą. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo išvyko į SSRS, 1927–31 gyveno Vokietijoje, organizavo Lietuvos politinių emigrantų veiklą, komunistinės literatūros spausdinimą ir gabenimą į Lietuvą. Nuo 1931 gyveno Maskvoje.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą buvo Sąjunginio radijo lietuvių redakcijos vedėjas. 1941 LSSR žemės ūkio ministras. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į Sovietų Sąjungą. 1941–44 LKP Centro komiteto ir LSSR Liaudies komisarų tarybos evakuotųjų gyventojų reikalų įgaliotinis Omske, Sverdlovske. 1944–45 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas, 1945–48 Tarybinių darbuotojų kursų direktorius. 1948–57 Religijų reikalų tarybos prie LSSR Ministrų Tarybos įgaliotinis. Nuo 1957 priklausė LSSR Aukščiausiajam teismui.
Prisidėjo prie Lietuvos istorijos ir kultūros palikimo (daugiausia susijusio su religija) naikinimo, dvasininkų, inteligentijos persekiojimo ir represijų. Jo iniciatyva buvo uždaromos Lietuvos bažnyčios (tarp jų Vilniaus arkikatedra) ir vienuolynai, varžoma Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir dvasininkų veikla. 1941–60 LKP Centro komiteto narys, 1947–63 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.