dalelės Browno judesys vandenyje: taškai – dalelės padėtys kas 30 s (padidinta apie 3000 kartų)
Browno judesys (Bráuno judesỹs), skystyje ar dujose pakibusios mažos (apie 10–6 m ar mažesnio skersmens) dalelės padėties netvarkingas pasikeitimas. Be slenkamojo Browno judesio, yra ir sukamasis Browno judesys – netvarkus Browno dalelės sukimasis. Browno judesys kyla nuo terpės (dujų ar skysčio) molekulių smūgių. Judesys yra tuo intensyvesnis, kuo aukštesnė terpės temperatūra, mažesnė jos klampa ir dalelės matmenys. Dėl skysčio (dujų) molekulių nevienodo greičio Browno dalelė iš įvairių pusių gauna skirtingą jėgos impulsą ir juda atstojamosios jėgos veikimo kryptimi. Judėjimo kryptis keičiasi apie 1014 kartų per sekundę. Browno judesys riboja kai kurių matavimo prietaisų tikslumą. Browno judesio teorija naudojamasi dispersinių sistemų fizikochemijoje, ja pagrįsta tirpalų koaguliacijos kinetinė teorija, sedimentacinės pusiausvyros teorija.
Pirmasis Browno judesį eksperimentiškai 1827 ištyrė botanikas Robertas Brownas (1773–1858, Didžioji Britanija). A. Einsteinas ir M. Smoluchowskis sukūrė molekulinę statistinę Browno judesio teoriją. Šios teorijos teikiamus dalelės poslinkio ir difuzijos koeficiento sąryšius eksperimentuodami patvirtino J.‑B. Perrinas ir T. Svedbergas.