brùkalas, nepageidaujamas, informacijos srautą teršiantis elektroninis laiškas (šlamštlaiškis) ar žinutė (angl. SPAM). Dar vadinama elektroninio pašto šiukšlėmis, nepageidaujamais elektroniniais laiškais, tiesiog šlamštu. Brukalas gali būti platinamas ne tik elektroniniu paštu, bet ir tekstinėmis SMS žinutėmis, greitojo susirašinėjimo programėlėse (angl. messenger), socialiniuose tinkluose, straipsnių komentaruose ar net telefono skambučiais. Pagrindinis brukalo bruožas – tai nepageidaujamas gauti turinys, dažniausiai siunčiamas daugeliui adresatų vienu metu. Brukalo turinys paprastai neturi nieko bendra su laiško gavėjo interesais arba naujienų grupėmis, susirašinėjimo forumo tematika, būna komercinio, politinio, religinio ar apgaulingo pobūdžio. Siuntėjas siųsdamas brukalą daugybei žmonių piktnaudžiauja interneto paslaugomis. Šiuolaikinės elektroninio pašto programos (tiek veikiančios serveryje, tiek naudojamos vartotojo) gali atpažinti ir tinkamai apdoroti brukalą, pvz., pašalinti, nukreipti į brukalo aplanką. Kartais laiškai, kurie nėra brukalas, priskiriami šiai kategorijai ir nepristatomi vartotojui, t. y. elektroninio pašto filtrai suveikia klaidingai.
Įprastai terminas siejamas su elektroniniu paštu, nes brukalas pradėjo plisti tada, kai, be elektroninio pašto, kitų skaitmeninės komunikacijos kanalų dar nebuvo. Nepageidaujamų žinučių istorija prasidėjo 1864, kai Didžiosios Britanijos politikai telegrafu masiškai pradėjo gauti telegramas, reklamuojančias odontologų paslaugas. Atsiradus interneto pirmtakui ARPANET, 393 gavėjams 1978 05 03 buvo išsiųsta žinutė, reklamuojanti naują kompiuterio modelį. Bendruomenės reakcija buvo neigiama, bet dėl reklamos įvyko keli pardavimai. Dabartinio interneto brukalo istorija prasidėjo 1994 04, kai USENET grupėje (susirašinėjimo grupės buvo populiarios prieš atsirandant interneto forumams) buvo išsiųsta pirmoji brukalo žinutė, reklamuojanti žaliosios kortelės loteriją. Per kelis metus brukalo siuntimas persikėlė į elektroninį paštą ir daugiausia brukalo persiunčiama būtent juo.
Daugiausia šlamšto žinučių yra parašoma anglų kalba. Siuntėjai versdami žinutes į kitas kalbas naudoja automatinio vertimo įrankius.
Nepageidaujamo elektroninio pašto žinutės sudaro beveik pusę viso jo srauto. Populiariausi yra laiškai, reklamuojantys prekes ir paslaugas (apie 36 %), antroje vietoje – laiškai, reklamuojantys tik suaugusiesiems skirtą turinį (apie 32 %), trečioje vietoje – laiškai, susiję su finansiniais reikalais (apie 27 %). Kenksmingiausia brukalo rūšis, nors ir nesudaranti didelės dalies, yra apgaulingi ir sukčiavimo (angl. scam and fraud) laiškai, jie sudaro apie 2,5 % visų brukalo laiškų ir yra naudojami siekiant išvilioti pinigus ar kitaip apgauti gavėjus.
Populiarėjant tinklaraščiams (angl. blog) atsirado žmonių, šlamštą specialiai platinančių juose (angl. blog spam), nes tinklaraštį aplankęs kito tinklalapio savininkas komentaruose gali palikti reklaminio turinio žinutę su nuorodomis į savo puslapį. Tinklaraščių populiarumui augant, internete atsirado naujas verslas, kurį galima laikyti tiesiog nauju šlamšto platinimo metodu – keletas kompanijų už tam tikrą mokestį siūlo tinklaraščių šiukšlinimo paslaugas. Atsisiuntę reikiamą programinę įrangą klientai gali visiškai automatizuoti tinklaraščių šiukšlinimo procesą ir skelbti savo reklamines žinutes tūkstančiuose skirtingų puslapių. Nors dauguma tinklaraščių programų turi apsaugą nuo reklaminio tipo nepageidaujamų žinučių, šlamšto platintojai, savo programinėje įrangoje įdiegę naujas funkcijas, kartais sugeba apeiti tinklaraščių savininkų naudojamą apsaugą.
brukalo aplankas elektroniniame pašte
Internete išplitus Google AdSense programai atsirado vadinamasis tinklalapių šlamštas. Naudodami šią programą tinklalapių savininkai gauna pajamų į savo svetainę įterpdami Google AdSense kodą, t. y. pateikdami atitinkamą reklamą tinklalapio lankytojams. Nesąžiningi svetainių valdytojai automatiškai sugeneruoja tūkstančius puslapių su bereikšmiu turiniu: siekdami pasipelnyti jie šalia beprasmio turinio įterpia ir Google AdSense kodą. Tokiu atveju iš paieškos sistemų atėjęs vartotojas pamato reklamą, nors automatizuotai sukurtame tinklalapyje esanti informacija yra beprasmė – tiesiog prirašyta atitinkamų raktažodžių.
Tam, kad žinutės pasiektų milijonus žmonių, reikia turėti daug elektroninio pašto vartotojų adresų. Surinkti didelį kiekį šių adresų elektroninio šlamšto siuntėjams padeda specialios kompiuterinės programos (angliškai šis procesas vadinamas harvesting). Tokios programos skenuoja interneto tinklalapiuose, pokalbių svetainėse bei kitose interneto tinklo srityse esančią informaciją, suranda elektroninio pašto adresus ir juos nukopijuoja. Vėliau šie adresai panaudojami elektroniniam šlamštui siųsti. Internete nelegaliai vyksta surinktų elektroninio pašto adresų duomenų bazių prekyba.
Norint išvengti brukalo rekomenduojama plačiai neskelbti savo elektroninio pašto adreso, dalytis juo tik su patikimais asmenimis. Jeigu tinklalapyje prašoma užsiregistruoti, būtina įdėmiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti svetainės patikimumu ir asmeninės informacijos atskleidimo būtinybe. Rašant komentarus patariama naudotis atskiru (atsarginiu, skirtu tik šiam tikslui) elektroniniu adresu. Siunčiant žinutes nesusijusiems žmonėms (pvz., įvairius juokelius kelioms draugų grupėms iš karto) jų adresus patartina rašyti ne To: (Kam:), o BCC (Nematoma kopija:) laukelyje – taip adresai nebus matomi kitiems gavėjams. Negalima spausti nuorodų, esančių elektroninio šlamšto žinutėse (nes šiukšlintojai gali gauti patvirtinimą, kad tam tikru adresu siunčiamas elektroninis šlamštas pasiekia realų žmogų). Vertėtų žinoti, kad laiškai, kuriuose raginama persiųsti informaciją kuo didesniam gavėjų ratui, kartais atrodo patraukliai, tačiau iš tikrųjų jais dažniausiai siekiama surinkti kuo daugiau elektroninio pašto adresų.
Lietuvoje tikslinių reklamų (komercinių pasiūlymų) siuntimas fiziniams asmenims elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, Skype ir panašiomis programomis yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai asmuo pats yra užsisakęs tokias reklamas. Tokį draudimą numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnis – draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Už šio straipsnio pažeidimus yra numatytos baudos.
2727
-elektroninis šlamštas; spam; šlamštas; šlamštlaiškis