brūkšniuotosios keramikos kultūra
brūkšniúotosios kerãmikos kultūrà, vėlyvojo bronzos amžiaus, ankstyvojo geležies amžiaus ir romėniškojo laikotarpio pradžios archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 13 a. pr. Kr.–3 a. po Kr. dabartinėje Rytų Lietuvos, Vidurio bei Vakarų Baltarusijos ir Latvijos pietryčių teritorijoje; lokalinės grupės buvo dabartinėje Žemaitijoje ir Dauguvos žemupyje (baltai; šios kultūros teritorija parodyta žemėlapiuose baltai 4–3 a. pr. Kr. ir baltai 2–3 a.). Brūkšniuotosios keramikos kultūrai būdinga įtvirtintos bendruomeninės gyvenvietės‑piliakalniai su antžeminiais stulpinės konstrukcijos pastatais, apšildomais atvirais židiniais, ir lipdyta brūkšniuotoji keramika. Skiriami kultūros 3 laikotarpiai: ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis. Ankstyvuoju laikotarpiu (1300–1100 pr. Kr.) žmonės gyveno neįtvirtintose gyvenvietėse, naudojo daugiausia kaulo, rago ir akmens dirbinius. Nuo antro–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų sandūros Lietuvos šiaurės rytuose bei Padauguvyje (Latvija) buvo pradėta įtvirtinti piliakalnius.
brūkšniuotosios keramikos kultūros kauliniai dirbiniai: 1 – ietigaliai, 2 – smeigtukai (pirmas tūkstantmetis prieš Kristų)
Brandžiajame laikotarpyje (pirma tūkstantmetis prieš Kristų) gyventa daugiausia įtvirtintuose piliakalniuose, nuo 8 a. pr. Kr. plito bronzos liejimas. Vėlyvajame laikotarpyje (1–3 a.) paplito metalo liejimas, pradėta lydyti geležį iš pelkių rūdos (nuo 1 a.), kurti gyvenvietes piliakalnių papėdėse. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste, medžiokle, žvejyba. Laidojimo paminklų yra labai mažai, jų aptikta Vakarų Baltarusijoje (Lankiškės), Lietuvos Užnemunėje (Paveisininkai) ir Latvijoje. Mirusieji laidoti nedeginti, nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio – sudeginti, kapinynuose, duobutėse, urnose arba apkrauti akmenų krūsnimis.
brūkšniuotosios keramikos kultūros urna iš Kernavės kapinyno (antras tūkstantmetis prieš Kristų)
Daugumos tyrinėtojų (A. Mitrofanovo, V. Sedovo, A. Medvedevo, A. Jegoreičenkos, J. Graudonio, E. Grigalavičienės) nuomone, brūkšniuotosios keramikos kultūra yra tipiška rytų baltų archeologinė kultūra. Jos veikiamos susidarė Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Bancerovo‑Tušemlios kultūra. Brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyko apie 3 a., veikiama vakarų baltų kultūrų.
1490