Latour Bruno (Bruno Latùras) 1947 06 22Beaune 2022 10 09Paryžius, prancūzų mokslo filosofas ir sociologas. Dr. (1975).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1966 studijavo teologiją ir filosofiją Burgundijos universitete Dijone. 1975 įgijo filosofijos daktaro laipsnį Toursʼo universitete. 1977–82 dėstė Nacionalinėje menų ir amatų konservatorijoje, 1982–2006 – Aukštojoje kalnakasybos mokykloje (abi Paryžiuje), 2006–17 – Paryžiaus politinių mokslų institute.
Bruno Latour
Tyrimų sritys
Idėjoms turėjo įtakos etnometodologija, A. J. Greimo, G. Bachelardʼo veikalai. Nagrinėjo, kaip gamtos ir socialiniuose moksluose kuriamos žinios, religinę, teisėjų praktiką, politinius ekologijos klausimus.
„Laboratorinis gyvenimas“
Bruno Latour
Veikale Laboratorinis gyvenimas: Mokslinių faktų socialinis konstravimas (Laboratory Life: The Social Construction of Scientific Facts, su Steveʼu Woolgaru, 1979) B. Latouras tyrinėjo kasdienes mokslininkų (neuroendokrinologų) praktikas (vienas pirmųjų etnografinių mokslininkų veiklos aprašymų), plėtojo vadinamąją veikėjo‑tinklo teoriją (angl. actor‑network theory). Teigė, kad mokslo faktai ir tokie esiniai, kaip ląstelės ar protonai, nėra atrandami, jie sukonstruojami laboratorijose. Mokslinės praktikos grindžiamos ne griežtomis ir racionaliomis procedūromis ir principais, o bendromis kultūrinėmis tradicijomis ir išankstinėmis dogmomis. Mokslinę veiklą suprato kaip tam tikrą socialinių ryšių tinklą, kuris apima ne tik mokslininkus ir su mokslu susijusius veikėjus, bet ir prietaisus, tiriamus gyvus ir negyvus objektus, mokslo tekstus ir kita.
B. Latouras pabrėžė konvertacijos (transformacijos, vertimo) procesą, kai mokslininkai tiriamą nesutvarkytą objektų ir medžiagų įvairovę paverčia santykinai paprastomis išraiškomis, pvz., grafikais ir diagramomis. Atskleidė mokslo ir politikos sąsajas, konkurencinius mokslo praktikos aspektus.
„Mes niekada nebuvome modernūs“
Veikale Mes niekada nebuvome modernūs: Simetrinės antropologijos esė (Nous n’avons jamais été modernes: Essai d'anthropologie symétrique 1991, lietuvių kalba 2004) B. Latouras kritikavo progreso idėją, teigė, kad modernybės sąvoka yra rūšiavimo ir klasifikavimo, galios bei kontrolės įrankis. Anot jo, tokių sąvokų, kaip gamta ir visuomenė bei subjektas ir objektas, dualizmas yra dirbtinis ir nereikalingas, nes pasaulis susideda iš hibridinių objektų, kurie nepriklauso vien tik mokslo ar technikos sričiai.
Kiti veikalai
Kiti svarbesni veikalai: Mikrobai: Karas ir taika (Les Microbes: guerre et paix 1984), Kaip veikia mokslas (Science in Action 1987), Aramis, arba technikos meilė (Aramis ou l’amour des techniques 1992), Pandoros viltis (Pandora’s Hope 1999), Gamtos politika (Politiques de la nature 1999), Džiaugsmas, arba religinio žodžio kančios (Jubiler ou les Tourments de la parole religieuse 2002), Teisės fabrikas (La Fabrique du droit 2002), Keisti visuomenę, perdaryti sociologiją (Changer de société, refaire de la sociologie 2006), Egzistavimo būdų tyrimas (Enquête sur les modes d'existence 2012), Kur nusileisti?: Kaip orientuotis politikoje (Où atterrir?: Comment s'orienter en politique 2017), Po lokdauno: Metamorfozė (After Lockdown: A Metamorphosis 2021).