brutalzmas (angl. brutal – grubus), vėlyvojo modernizmo architektūros kryptis, plitusi 20 a. 6–7 dešimtmetyje Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje. Kilo kaip reakcija į internacionalinio stiliaus idėjų kartojimą, architektūros formų estetizavimą, pataikavimą užsakovams. Rėmėsi funkcionalizmo principais, tačiau propagavo architektūros demokratizavimą ir novatorišką konstrukcijų bei statybinių medžiagų estetiką. Siekė išgryninti statinio konstrukciją, pabrėžti jo architektoniką, parodyti paprastų statybinių medžiagų (gelžbetonio, stiklo, metalo, plytų, medžio) natūralų grožį, kartais eksponavo atvirus inžinerinius įrenginius. Brutalizmo atstovai, atsisakę dekoro, akcentavo formos puritonišką griežtumą.
Karališkojo nacionalinio teatro rūmai Lodone (1976, architektas D. L. Lasdunas)
Brutalizmo pradininkai ir teorinių principų autoriai – anglų architektai P. D. Smithsonas ir A. M. Smithson. Brutalizmo idėjos ryškiausiai atsiskleidė Didžiosios Britanijos visuomeninių pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų projektuose: mokykla Hunstantone (1954, architektai A. ir P. Smithsonai), daugiabučių namų kvartalas Sheffielde (1961, architektai J. Linnas, A. Smithas, J. Womersly). Didžiojoje Britanijoje brutalizmas buvo ypač populiarus universitetų architektūroje: Leicesterio universiteto Inžinerijos mokykla (1963) ir Kembridžo universiteto Istorijos fakulteto rūmai (1967, abiejų architektas J. Stirlingas).
Brutalizmo plitimui buvo svarbūs prancūzų architekto Le Corbusier (gyvenamasis namas Paryžiaus priemiestyje, 1956), t. p. Italijos (Vargšų Madonos bažnyčia Milane, 1954, architektai L. Figini, G. Pollini), Japonijos (Kurašiki miesto rotušė, 1960, architektas K. Tange), Jungtinių Amerikos Valstijų (Pensilvanijos universiteto A. N. Richardso medicinos tyrimų centras Filadelfijoje, 1960, architektas L. I. Kahnas; Yale’io universiteto Dailės ir architektūros mokyklos New Havene pastatas, 1963, architektas P. Rudolphas) architektų darbai, pasižymintys rūsčia ekspresija, monumentaliomis formomis. Grubių medžiagų raiškumą savo projektuose naudojo ir architektai A. H. H. Aalto, V. Viganò, K. Maekava, J. Gowanas.
Lietuvoje
Stiliaus fabrikas Vilniuje (1999, architektai D. Nainys, S. Gricius)
Lietuvos architektai 7–10 dešimtmetyje taikė kai kuriuos brutalizmo principus, ypač atvirų konstrukcijų ir natūralių statybinių medžiagų, šiurkščių paviršių bei didelių, kontrastingų architektūros tūrių eksponavimą. Brutalizmo apraiškų yra architekto R. V. Kraniausko (knygynas Palangoje, 1967), G. J. Telksnio (kavinė Banga Palangoje, 1979), E. Miliūno (parduotuvė Rėda Kaune, 1986), Č. Mazūro (16 aukštų monolitiniai gyvenamieji namai Vilniuje, Lazdynuose, su kitais, 1980–85), D. Nainio ir S. Griciaus (Stiliaus fabrikas Vilniuje, 1999) projektuose.
2972
neobrutalizmas