Buckinghamo rūmai

Buckinghamo rūmai Londone (19 a.–20 a. pradžia)

Buckinghamo rūmai (Bãkingamo rmai), Didžiosios Britanijos karalių rezidencija Londone. Rūmus sudaro 4 flygeliai, supantys uždarą stačiakampį kiemą. Pastatas 108 m ilgio, 120 m pločio, 24 m aukščio, turi 775 kambarius (iš jų – 19 oficialių darbo kambarių). Buckinghamo ir Normanby hercogui Johnui Sheffieldui (1648–1721) pastatytus rūmus (apie 1705, architektas Williamas Winde’as, apie 1645–1722) 1762 Didžiosios Britanijos karalius Jurgis III nupirko savo žmonai karalienei Karolinai (vadinti Karalienės namais). 1820 karaliaus Jurgio IV užsakymu architektas J. Nashas rūmus rekonstravo (rūmai išplėsti, perstatyti šiaurinis ir pietinis flygeliai, interjerai įgavo neoklasicizmo bruožų), pertvarkė sodus, suprojektavo Marmuro arką (1851 išmontuota ir perkelta į Hyde Parką).

Po Jurgio IV mirties (1830) rūmų rekonstrukcijos darbai patikėti architektui Edwardui Blore’ui (1787–1879), kuris suprojektavo rūmų rytinį flygelį (1847; flygelio centrinėje dalyje įrengtas balkonas, kuriame visuomenei pasirodo ir svarbias iškilmes pažymi karališkosios šeimos nariai) taip suformuodamas uždarą vidinį kiemą.

1854 įrengta Pokylių salė (architektas Jamesas Pennethorne’as, 1801–71; didžiausias rūmų kambarys – 36,6 m ilgio, 18 m pločio, 13,5 m aukščio). 1901 Eduardui VII tapus karaliumi atnaujinti rūmų interjerai (įgavo art nouveau bruožų). Architektas A. Webbas suformavo rūmų link vedančią gatvę (1911), rekonstravo rūmų rytinio flygelio fasadą (1913), suformavo prieš jį esantį kiemą (jis apjuostas kalstyto metalo tvora su vartais, kiemo dalyje už vartų pastatytas Karalienės Viktorijos memorialas, 1911–24, skulptorius Thomasas Brockas, 1847–1922). 1962 įrengtoje Karalienės galerijoje (išplėsta 2002, architektas Johnas Simpsonas, g. 1954) eksponuojami Karališkosios dailės kolekcijos objektai. Per II pasaulinį karą (1940) apgriauta rūmų koplyčia vėliau atstatyta.

Buckingamo rūmų Pokylių salė (1854, architektas Jamesas Pennethorne’as)

Vakarinėje rūmų pusėje esantys sodai (16 ha) – didžiausias privatus sodas Londone. Pietinėje sodų pusėje – Karališkosios arklidės (1825, architektas J. Nashas, vėliau rekonstruotos; čia saugomos karališkosios karietos, tarp jų – Auksinė karieta, 1762, architektas W. Chambersas, pagaminta Samuelio Butlerio dirbtuvėse).

Karališkąja rezidencija rūmai tapo į sostą atėjus karalienei Viktorijai (1837).

2271