būdà, 14–18 a. Lietuvos miško verslo įmonė. Buvo steigiamos didelėse giriose eksportinei medienai ir medžio produktams ruošti.
Pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėtos 1379. Anksčiausiai atsirado Žemaitijos ir Užnemunės giriose, esančiose arčiau vandens prekybos kelio Nemunu. Iš pradžių jas savo lėšomis steigė bajorai, 1547–54 teisę steigti monopolizavo valstybės iždas, vėliau – už pinigus užsienio pirkliai. Būdų padaugėjo per 16–17 a. Užnemunės vidinę kolonizaciją.
Būdoje dirbo po kelis šimtus žmonių – būdininkų. Iš būdų gaminių tarptautinėje rinkoje labiausiai buvo vertinami ąžuolo ruošiniai, sakai, terpentinas, degutas, derva, ypač pelenai, potašas. Jie buvo gabenami į Dancigą, Karaliaučių, Rygą parduoti Vakarų ir Vidurio Europos šalių pirkliams.
Prie kai kurių būdų ilgainiui susikūrė gyvenvietės, pvz., Ąžuolų Būda, Būda (Šakių rj. savivaldybė), Būdviečiai (Vilkaviškio, Tauragės rajono savivaldybė, t. p. Mažojoje Lietuvoje netoli Ragainės), Būdvietis (Lazdijų rajono savivaldybė).
2801