Budapèšto istòrija
Senovėje dabartinio Budapešto vietoje, Dunojaus dešiniajame krante, buvo keltų gyvenvietė, 1–4 a. romėnų miestas Akvinkas. 1148 minimi čia esantys vengrų miestai Buda, Óbuda (Senoji Buda) ir Peštas. 1241 juos sugriovė mongolai. 1244 Buda (1242 čia pradėta statyti pilį) gavo miesto teises, 1350 tapo nuolatine karaliaus rezidencija; 1361–1541 Vengrijos sostinė. Peštas nuo 13 a. buvo svarbus prekybos centras.
1541–1686 Budą, Óbudą ir Peštą valdė turkai, vėliau Habsburgai. 18 a. antroje pusėje miestai vėl tapo ūkio ir kultūros centrais (1777 į Budą iš dabartinės Trnavos perkeltas universitetas, 1825 įsteigta mokslų akademija).
Nuo 1784 Buda – vėl Vengrijos sostinė. Per 1848 Vengrijos revoliuciją į Peštą persikėlė Vengrijos parlamentas, 1867, susikūrus Austrijai-Vengrijai, ir vyriausybė. 1872 Buda, Óbuda ir Peštas sujungti į Budapeštą, kuris 19 a. pabaigoje labai išaugo (1870 gyveno 280 000, 1900 – 800 000 žm.).
1918 Budapeštas tapo nepriklausomos Vengrijos sostine. 1944 03 užimtas Vokietijos kariuomenės. Smarkiai apgriautas per 1944 12–1945 02 SSRS ir Vokietijos kariuomenių kautynes, nukentėjo ir per 1956 Vengrijos revoliuciją.
2271
Buda; Obuda; Peštas; -Budapeštas