budzmo architektūrà
Mažoji laukinių žąsų pagoda Siane (8 a., per 1556 žemės drebėjimą apgriauta)
Ne taip, kaip tektoniška ir konstruktyvi vakarietiška architektūra, budistinė architektūra plastiška, organiškai susiliejanti su gamta. Šventyklos panašios į kalnus, stulpus, natūraliai iš žemės išaugančius darinius. Statytos uolų šventyklos, stupos, pagodos, stambhos, čaitjos, viharos. 3 a. pr. Kr. pradėjo rastis uolų šventyklų ir vienuolynų su akmenyje iškaltomis stačiakampėmis ir pusapskritėmis patalpomis, puoštomis skulptūromis bei sienų tapyba; statytos Indijoje (Bhadža, Nasikas, 2–1 a. pr. Kr.), Šri Lankoje (Isurumunija, 3 a. pr. Kr.), Kinijoje (Jungangas, 5–6 a.), Korėjoje (Sokkuramas, 8 a.); nepaplito Japonijoje. Antžeminės šventyklos stupos susiklostė 3 a. pr. Kr. Indijoje; iš pradžių buvo kalvos formos (didžioji stupa Sanči, 3 a. pr. Kr.), vėliau tapo sudėtingesnio, dažniausiai gausiai skulptūromis apstatyto bokšto arba varpo pavidalo; plito Šri Lankoje (stupos Anuradhapuroje, 3–1 a. pr. Kr.), Birmoje (stupa Šve Dagonas Rangūne, 16–19 a.), Indonezijoje.
Vat Mahathato stupa Sukhothai (Tailandas, 14 a.)
7–10 a. Kinijoje iš sargybos bokšto išsirutuliojo pagodos su 3–9 stogais (Songjue pagoda Henano provincijoje, 520); statytos ir Korėjoje (Tabotapo pagoda Pulguksos šventyklų komplekse, 751) bei Japonijoje (Horiūdži pagoda Naroje, 670–714). Nuo 3 a. pr. Kr. Indijoje plito akmeniniai stulpai stambhos (Ašokos stambha Sarnathe, 243 pr. Kr.), vainikuotos kapiteliais su Budos simboliais (liūtais, laikančiais vadinamąjį gyvenimo ratą), čaitjos (trinavės šventyklos su apside) ir viharos (vienuolių specialiosios patalpos vienuolyne). Japonijoje, be pagodų, buvo statomi mediniai vienuolynų ir šventyklų ansambliai (Horiūdži ansamblis Naroje, 607). Jų statiniai iš stulpų, sujungtų sijomis, aukštu stogu riestais kraštais, apjuosti galerijomis. Prie šventyklų pagal dzenbudizmo estetiką buvo įrengiamas sodas su ežeru, salomis, tilteliais.
2972
budizmo menas