budzmo dail
Šventyklų ir vienuolynų kompleksai puošti reljefais, apvaliosiomis skulptūromis ir sienų tapyba; kūriniai susiję ir su vietinėmis religijomis. Pagrindinis vaizdavimo objektas – Budos asmenybė, jo gyvenimo etapai, palydovai (baltas dramblys, dvi gazelės), simboliai (vadinamasis gyvenimo ratas, baltas lotosas), budizmo tiesos, vietinių religijų simboliai ir personažai. Pagal kanonus sukurta sėdinčio, stovinčio ir gulinčio Budos statulų ikonografiniai tipai. Buda vaizduotas su jam būdingu mėnulio pavidalo veidu, migdoliškomis akimis, ilgais ausų speneliais, ilgais pirštais, apvaliomis rankomis ir kojomis.
Skulptūra
sėdintis Buda (terakota, polichromija, 5 a. pabaiga, uolų vienuolynas Čianfodinge, Kinija)
Ankstyviausi išlikę Budos reljefai ir statulos sukurti 200 pr. Kr. Gandharoje (dabar Šiaurės Pakistanas, Rytų ir Šiaurės Afganistanas; Gandharos skulptūros mokykla). Čia pirmą kartą Buda pavaizduotas stovintis visu ūgiu, antikiniu drabužiu; statula susipynusių Indijos, Persijos ir antikos meno bruožų. Budistinė skulptūra klestėjo Indijoje Guptų valdymo laikotarpiu (4–5 a.). Plito įvairaus dydžio (nuo miniatiūrinių iki didžiulių – 54 m aukščio) Budos statulos iš aukso, bronzos, akmens, dramblio kaulo. Kinijoje budistinė architektūra puošta daugybe Budos, jo mokinių, šventųjų atvaizdų (Jungango, Maidzišano, Lohano, Longmeno šventyklų ir vienuolynų kompleksai, 5–8 a.), kurtų pagal nusistovėjusius ikonografinius kanonus, veidai artimi kinų etniniam tipažui (Buda Vairočana iš Longmeno šventyklos, 672–676). Sungų dinastijos laikotarpio šventųjų figūros ištęstos, judesiai manieringi.
Buda Vairočana (kalkakmenis, 672–676, Longmeno šventykla Kinijoje)
Korėjos budistinė skulptūra itin plastiškų formų, sudvasinta (granitinė Budos statula ir bodhisatvos horeljefas iš Sokkuramo šventyklos, 8 a.). Japonijoje budistinė dailė klostėsi Asukos valdymo laikotarpiu (6–7 a. vidurys); jai turėjo įtakos Kinijos ir Korėjos menas. Skulptūra statiška, didinga (sėdinčio didžiojo Budos statula Kamakuroje, 1252). 15 a. Japonijoje monumentalioji skulptūra sumenko. Šri Lankos budistinei dailei turėjo įtakos Indijos menas. 1–8 a. sukurta daugybė metalinių, ryškiai dažytų ir auksuotų Budos apvaliųjų skulptūrų ir reljefų (Isurumunijos vienuolyne, 5–7 a.), uolose iškalta monumentalių Budos statulų (Avukanoje, 6–8 a.).
medituojantis Buda (12 a., Gal Viharos uolų šventykla Polonnaruvoje, Šri Lanka)
Tapyba
Tapyba plėtota mažiau nei skulptūra. Uolų šventyklų lubos ir sienos buvo ištapomos scenomis arba vaizdais, iliustruojančiais atsiskyrėlišką Budos gyvenimą olose. Šventyklos Adžantoje (Indija; 2 a. pr. Kr.–6 a.) tapyba plastiško piešinio, švelnios toninės modeliuotės. Kinijos ir Japonijos budistinė sienų tapyba grafiškesnė (Horiūdži šventyklos Naroje, 7 a.). Budistinė tematika plėtota Azijos šalių tekstilėje, keramikoje, lako ir metalo dirbiniuose, tapyboje ant šilko.
bodhisatva (6 a., sienų tapybos Adžantoje, Indija, fragmentas)
2972
budizmo menas