budlja (Buddleia), budlėjinių (Buddleiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Budlėjos paplitusios atogrąžų ir paatogrąžių srityse, kai kur – ir vidutinio klimato šalyse, Amerikoje, Azijoje, Pietų Afrikoje.
budlėja
Tai lapus metantis krūmas, užaugantis 2–3 m aukščio, arba iki 5 m medelis plačiai išsiskleidusiomis, retomis šakomis. Lapai lancetiški arba ovaliai lancetiški, nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, tamsia žalia viršutine puse, iš apačios apaugę baltais arba gelsvais plaukeliais. Žiedai smulkūs, balti, alyviniai arba violetiniai, stipriai kvepiantys medumi, susitelkę į tankias stačias arba nusvirusias kekes, kurios gali būti iki 40 cm ilgio. Žydi kasmet ir gausiai vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Nektaras privilioja gausybę vabzdžių, drugelių, todėl budlėjos dažnai vadinamos drugelių krūmais, rudeninėmis alyvomis. Dauginama auginiais vasaros pabaigoje. Budlėjos skiriasi aukščiu, lapų forma ir spalva (yra ir margalapių budlėjų), žiedynų dydžiu ir žiedų spalva.
Lietuvoje dažniausiai auginama Davido budlėja (Buddleia davidii). Natūraliai paplitusi Kinijoje. Mūsų šalyje auga kaip puskrūmis – ūgliai sumedėja tik iš dalies. Žiemą apšąla, todėl niekada nebūna aukšta, dažniausiai iki 1–1,5 m aukščio. Nušalusi arba nugenėta budlėja atželia greitai, vėl pasiekia buvusį dydį ir žydi.
-rudeninės alyvos; -drugelių krūmas